Depresija

Uzjauciu, Ledi'Arigeja Pati jauciuosi panasiai, tiesa sakant, Nauju metu isvakarese priejau liepto gala....nebeliko noro toliau gyventi, atrode, kad tikroji As kazkur pranyko, nebepazistu saves daugiau...tiksliau, negaliu suprasti, kur dingo noras buti linksma, trykstancia energija butybe, kokia buvau pries gimstant dukrelei....nebeliko stimulo niekam....sunku vis dar apie tai kalbeti.....maniskis praso, kad eiciau pas psichologa....suprantu, kad jam neramu, bet kol kas nesijauciu pasiruosusi apie viska kalbeti su kazkokiu nepazistamu....nekenciu depresijos....

Ačiū už palinkėjimą.

Į savižudybę bent nebelinkstu, nors pagalvoju, kad gal būtų geriau jei manęs čia niekada nebūtų buvę.

(:

aš taip irgi pagalvoju

...šiandieną, prakalbom apie šia ligą....tiesio ant liežuvio galo sukasi situacija, kaip pas mus medikai gydo. Vienais metais buvo depresinis pikas, gavau siuntimą į Klinikas, nuvažiavom, atsėdėjom eilėje, atėjus į kabinetą gydytojas klausia, kas tau yra?...ir sėdi žiūri į rezidentės kojas... visos čia psichuojat nuo sėdėjomo namuose, pačio nežinot ko norit,....sakau atėjau pagalbos, nes tikrai nesuvaldau savęs, ....dar kažką leptelėjo, apie nestabilią psichiką...tiek ir tereikėjo man..išvadinau kuolu, bežiūrinčiu į panos kojas, o ne į ligos istoriją, trenkiau durimis ir išėjau....diagnozė buvo labai įdomi kaip ir paskirtų vaistų kiekis,,reiškias esu nestabilios psichikos, su egocentriniu pataloniu charakteriu, bei rankoje receptai vaistams kurie nukirstų iš kojų gerą vyrą, patarė vyrui išgauti mano sutikimą gydytis ligoninėje, kad ko nors " blogo" nepadaryčiau kitiems ( kad sau galiu pvz venas perjauti kalbos nė nebuvo)...va,,,...targikomedija...

...ir priepuoliai karts nuo karto parodo savo spyglius iki dabar....

Eina sau, Etaruj, kazkoks kosmaras, stai ir eik ieskoti pagalbos, o paskui visi masto, kodel tiek daug zmoniu pasirenka lengvesni kelia

Hm.

Aš buvau nusprendus, kad atėjo pasaulio pabaiga po brolio mirties.

Depresija yra vidinis savęs žudymas.

Kaip psichologė sakė, aš turiu daug problemų, bet netikiu aš gydytojais iš tiesų. Tiesiog esu keistuolė. Jau seniai nebeverkiu. Man nuolat trūksta dėmėsio, esu agresyvi, visada ginu save. Kartais apsireiškia toks dalykas kaip nervinė anoreksija. Kai dėl visokių psichologinių sutrikimų aš nustoju valgyti.

Depresija nebūtinai tada kai sėdi ir verki.

Tu tiesiog save kamuoji.

Kad ir "Niekas manęs nemyli, nesupranta, esu negraži(-us), niekas nepastebėtų jei numirčiau". Tuo metu net nematai, kad aplink tave daugybė susirūpinusių žmonių. Gali pradėt drebėti rankos, visur atrodys, kad aplinkiniai tyčiojasi, kad visi tave atstumia. Vaistų vartoti nebūtina, tuo labiau nepatariu pas psichologą eiti. Jis dar labiau tokiu metu varo į depresiją. Geriau atrasti laiko linksmai knygai (tik ne apie meilę) linksmam filmui (tik ne apie meilę). Įdomiam užsiėmimui. Nueiti ant ledo, į karuseles. Surengti vakarėlį. Arba pasikviesti kelis žmones arbatos. kalbėtis. (:

Tikiuosi nepatingėsit paskaityti. Nežinau ar aš išbridau iš depresijos, nes aš visdar manau, kad žmonės manęs nemėgsta vien todėl, kad aš jaučiuosi negraži. Ir kartoja man, kad aš esu graži, o aš tuo netikiu.

man tai tu labai faina

Taip.... nes gyventi norisi, kai atsigauni....

tai pas psichiatrus sveikų nebūna

o aš dar galiu ir apie psichologus pasakyti, neteko lankytis, bet teko daug bendrauti, tai nutariau kai kuriems psichologams reik psichologinės ar psichiatrinės pagalbos patiems.

šūdas ta depresija, va kas ji