Nesamonių kampelis

Mama blondinė iš Lietuvos kaimo rašo savo dukrai blondinei laišką į Airiją:

"Labas, dukrele. Jei gausi šį laišką, tai jis bus sėkmingai atėjęs. Jei negausi, pranešk man, parašysiu kitą. Kadangi tu nemoki greitai skaityti, aš rašau labai lėtai. Oras pas mus geras. Praeitą savaitę lijo tik du kartus - iš pradžių 3 dienas, o paskui -4 dienas. Siunčiu tau tavo žieminį paltą. Tėvas sakė, kad su metalinėmis sagomis jo gali nepraleisti per metalo detektorių, todėl aš jas nukirpau. Prisisiūk jas pati, sagas aš įdėjau į kišenę. Tiesa, tėvas gavo naują darbą. Dabar jis yra virš kelių tūkstančius žmonių - valo sniegą kapinėse. Tavo sesuo Marytė ištekėjo ir laukiasi. Dar nežinome, gims berniukas ar mergaitė, todėl negaliu tau parašyti, kuo tu būsi - dėde ar teta. Sakė, kad jei gims mergaitė, tai pavadins kaip mane. Man atrodo, keistas noras savo dukterį vadinti Mama. Su tavo broliu Petru buvo nutikusi keista istorija. Jis užtrenkė mašinos dureles, o raktai liko viduje. Jam reikėjo 10 km eiti namo atsarginių raktų, kad galėtų mus išleisti iš mašinos. Jei Airijoje sutiksi mūsų kaimynę Liudą, perduok jai linkėjimus. Jei nesutiksi, nieko jai nesakyk.

Tavo mama.

P.S. Norėjau tau atsiųsti šiek tiek pinigų, bet jau užklijavau voką...

:) ;) :)

Oi tkrai prisijuokiau aš irgi

Aš ir porą anekdotų apie blondines žinau.

Važiuoja blondinė ir brunetė mašina, brunetė vairuoją. Staiga mašina sustoja, brunetė sako blemba benzas baigėsi. O blondinė ir sako, kaip faina kad tiek nusimanai, aš tai toliau nuvažiuočiau.

Kalbasi dvi blondinės, viena sako ar žinai kur dingsta šviesa virtuvei kaip ją išjungi? Kita sako nea. Tada ta atsako, atsidaryk šaldytuvą ir pamatysi, ji bus tenai.

Vyrai - kaip mini sijonai: tik užsižiopsok, ir jie tuoj pat apnuogins

tavo kojas.

Vyrai - kaip valstybės tarnautojai: paprašius ką nors padaryti, jie

visada atranda svarbesnių darbų, o iš tikrųjų nieko!

Vyrai - kaip parkavimosi vietos: geriausios jau užimtos, o laisvos

nepatogios arba per mažos.

Vyrai - kaip žoliapjovės: sunkiai užvedamos, skleidžia nemalonų kvapą

ir dažnai nedirba.

Vyrai - kaip plaustai: be problemų plaukia pasroviui, kad tik

nereikėtų įdėti pastangų.

Vyrai - kaip traktoriai: įpylus bet kokio spiritinio skysčio, dirba toliau.

Vyrai - kaip gydytojai: niekad nesuprasi, ką jie nori pasakyti.

Vyrai - kaip vaistai: nemalonu su jais turėti reikalų, bet jie būtini.

Vyrai - kaip šunys: jei jų neišauklėsi, jie lakstys po namus ir visur terš.

Vyrai - kaip direktoriai: nieko nemoka padaryti, bet visi turi dirbti idealiai.

Vyrai - kaip laiškanešiai: beldžiasi į visas duris tikėdamiesi, kad

kas nors atidarys.

Vyrai - kaip inžinieriai: teoriškai jiems viskas dirba, bet praktiškai

pirmas pasitaikęs santechnikas viską padaro daug geriau.

Vyrai - kaip kava: patys geriausi karšti, stiprūs ir tie, kurie

neleidžia užmigti visą naktį.

Vyrai - kaip prekybos agentai: negalima tikėti nė vienu jų žodžiu.

Vyrai - kaip kompiuteriai: juos sunku suprasti ir jie amžinai turi

problemų dėl atminties.

Vyrai - kaip kopijavimo aparatai: tinka tik reprodukcijai ir niekam daugiau.

Vyrai - kaip sąskaitos banke: be pinigų nereikalingi niekam.

Vyrai - kaip sniegas: nežinai, kada bus, kiek bus centimetrų ir kiek

ilgai išsilaikys.

Vyrai - kaip naudoti automobiliai: nebrangūs, bet visiškai nepatikimi.

Vyrai - kaip makiažas: niekad neišlieka pakankamai ilgai.

Vyrai - kaip horoskopai: visada pataria, kaip elgtis, ir dažniausiai klysta.

Vyrai - kaip oras: neįmanoma pakeisti.

Labukas. Tau nuotaikai pakelti siunčiu trumpą ir linksmai liūdną istoriją.

Žodžiu, gyveno moteris su vyru ir labai ilgai taupė, kad nusipirktų krištolinį liustrą. Pagaliau susitaupę, jie nusipirko. Tą dieną sėdi, valgo ištaigingus pietus, gurkšnoja alkoholį ir moteris paprašo vyro, kad jis šiandien pakabintų tą liustrą. Vyras sutinka. Pasistatė vyriokas taburetę ant stalo, atsistojo ant jos ir kabina liustrą su šeimyniniais triusikais (ten pas juos namuose taip priimta vaikščioti). Žmona žiūri į jį iš apačios ir pamato, kad iš po šeimyninių vienas kiaušiukas išlindęs. Galvoja, kad visai nieko būtų sprigtelti per tą kiaušiuką. Na ir ką, sprigteli, o vyras išsigąsta, krenta ant žemės su taburete ir liustru. Atsistoja, liustro kelios dalys pas jį rankoj, kitos sudužę. Moteris galvoja – dabar užmuš. O vyras ir sako: „Blin, kaip elektra nuėjo, iki pat kiaušinių. Gerai, kad neužmušė“.

Geros dienos.

nu negaliu sedziu ir juokiuosi iki asaru,aciukas kicule pralinksminai :)

oj prisijuokiau :) aciu kicule :lol: :lol: :lol:

Pasikeitė konkurso taisyklės. Prašom perskaityti visiems

Iš Erlicko pastebėjimų:

Žmonės šneka, kad šiemet geriau nei pernai..

Kiti gi tvirtina, kad kitamet bus dar geriau nei šiemet...

pagalvoju sau... o jei... po šimto?

....padarau šimtą, nu tikrai geriau...

Keletas faktų apie prekybos centrus:

Maximos šūkis: Galiojimo laikas - ne riba!

Jei tavo mikrorajone nėra bent trijų MAXIMŲ - pats laikas pagalvoti apie persikraustymą.

Praktiški bomžai renkasi "Norfą".

Perki du, gauni tris, moki už keturis!

Merfio dėsnis: kad ir kurią eilę prie kasos bepasirinktum, šalia esančios vistiek judės greičiau.

Marytė buvo skaisti ir žavi mergaitė... kol nuėjo dirbti į Norfą.

Kuo panašūs bomžas ir IKI kasininkė? - "Gal turite smulkių?"

Kadaise kaimus vadindavo bažnytkaimiais, o dabar prekybkaimiais.

Tik Lietuvos prekybos centruose "Gera kaina" gali būti aukštesnė už buvusią.

Akropolis yra lankomiausias objektas, po one.lt.

IKI pavadinimas - skelbia atsisveikinimą su maisto kokybe.

Mūsų prekybos centre mažiausias kainas lenkia tik prasčiausia kokybė!

Ryte gyvi karpiai būna pusgyviai, apie pietus - mirę, o vakare tampa

šviežia šaldyta žuvim. Kitą mėnesį, jie bus mišrainė arba kotletai, o

jau po to - išpardavimas!

99% lietuvos vaikų mokyklinei ekskursijai pasirinktų "Akropolį"...