linksmi eilėraštukai

Kartais, kai Tau liūdna.... niekas to nemato....

 

Kartais, kai verki... niekas nemato Tavo ašarų ...

 

Kartais, kai esi laimingas, niekas nemato Tavo šypsenos....

 

Kartais, kai juokiesi... niekas nemato Tavo laimės....

 

Bet užtenka tik subezdėti.....

 

 

:lol: :lol: :lol: :lol:

Šitas žiauriausias :( :rofi:

Stoviu kryžkelėj.

- Jūs einat į šitą pusę?

- Taip, - sako žmonės. – Į šitą.

- O kuom šita už aną geresnė?

Žmonės nueina ir aš nudūlinu jiems iš paskos.

Paskui apsisuku ir dūlinu į kitą pusę.

Bet galėčiau ir vietoj stovėt.

Nuo manęs čia niekas nepriklauso. — [J.Erlickas]

Būsenos

Būna, eini namo...

O būna – namie sėdi.

Šiam pasauly visko būna.

J.Erlickas

Praėjo žiema... Ir pavasaris praeis...

Ateis ir praeis vasara... Paskui – ruduo..

Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi? — [J.Erlickas]

Mažas berniukas miške vaikštinėjo,

Su straubliuku uogeles skabinėjo,

Kanopom trepseno linksmai prie pušų,

Miškuos prie Černobilio baisiai gražu.

Pasiėmė Simas šuniuką auginti,

Tačiau vis pamiršdavo jį pamaitinti,

Iš kur tas šuniukas galėjo žinoti,

Kad ranką atkišo ne ėsti, o glostyt?

Dulkių siurblį įjungė smalsutis Stasiukas,

Nosytę prie vamzdžio prikišo berniukas,

Dabar nebemąato jisai apie grimą,

Kai reikia mokykloj vaidint buratiną.

Kaip nuo mano namo stogo

Seimas nuostabiai atrodo!

O pro optinį taikiklį,

Net mačiau Kubiliaus plikę!

Per spektaklį du berniukai

Suvaidino asiliuką.

Linksma, kai pro subinytę,

Mirksi asilo akytės...

Įsidėjau aš dantis,

Nusiblizginau akis,

Ranką pritaisiau tvirčiau,

Šonkaulį įsistačiau,

Ir ėjau pas savo paną,

Ji kitam kape gyvena.

Ko pabūgo vaikinukas?

Rankoj- mielas atvirukas.

Rašo ten Stasys kaimynas:

"Būk tu mano Valentinas!"

Mergaitė per parką keliavo viena.

Maniakas pamišęs užpuolė staiga.

Ir potraukį savo įvykdė nesveiką.

Jis maniją turi- visoms gėles teikia.

Kaip erelis drasus

Virs uoleto kaukazo,

Tu sedi isdidziai...

Tualete ant unitazo

tikrai prajokino, geros nuotaikos doze ;)