?domyb?s apie ?unis

?unys neturi prakaito liauko, todel jo kailis niekada nesu?lampa nuo prakaito. ?unys prakaituoja tik per lie?uva ir ... padus.

Pirmoji pasaulyje surengta ?uno paroda avyko Anglijoje.

Per viena minut? ?uo akvepia nuo 10 iki 30 akvepimo, o ?mogus nuo 16 iki 18 akvepimo per minut?.

Did?iausias i? viso ?inomo ?uno veislio yra Airio vilk?unis.

Visi ?unys turi rausvus lie?uvius? Ne, yra dvi i?imtys: Eau-Eau ir ?arpejai, kurie turi juodus lie?uvius.

Basend?iai yra vieninteliai ?unys kurie neloja.

Dalmantinai gimsta visi?kai balti ir tik veliau atsiranda juodos demes.

?uo turi 42 dantis, o ?mogus tik 32.

Vipetai gali i?vystyti 35 mylio (56 km) per valanda greita.

Yra ?inoma jog seniausias pasaulio ?uo sulauke net 29 meto.

Prie i? Titaniko i?sigelbejusio ?monio skaieiaus yra priskiriami ir du ?unys: pekinas kuris priklause Henry Sleeper Harper ir ?picas, kuris priklause poniai Margaret Hays.

Seniause ?inoma ?uno veisle yra saliuki. ?i veisle buvo i?vesta senoves Egipte med?ioklei.

Laika buvo pirmas ?uo kuris nuskrido a kosmosa. Tiesa, ?io ?auriaus elgesio pasekmes buvo ?uns mirtis.

Canis Familiaris i? lotyno kalbos i?vertus rei?kia ?uo.

Kambaryje laikomas ?uo turi tureti savo vieta. Ji tureto buti atokiau nuo radiatorio ir kito ?ildymo prietaiso, skersvejo. Nelaikykite ?uns vonios kambaryje ant plytelemis kloto grindo, nes ilgainiui gyvunas susirgs sanario ligomis. Nepatartina ?uns laikyti ir virtuveje, kur ja nuolat dirgins avarus kvapai.

Galimi keturi ?uns laikymo lauke atvejai. Pirmu atveju ?uo laisvai begioja aptvertoje sodyboje. Jei jis yra vidutinio dyd?io (pavyzd?iui, vokieeio aviganis), tvoros auk?tis tureto buti ne ?emesnis kaip 1,5 m. Sodybos varteliai turi buti u?rakinami, ant jos turi buti pakabinta lentele su ?uns siluetu, arba u?ra?u "Kieme palaidas ?uo". Ma?a to, tamsiu paros metu ?ie ?enklai turi buti ap?viesti.

Antruoju atveju - ?uo priri?tas prie budos, treeiuoju - prie grandines, slankiojaneios viela, i?tempta tarp stulpo ar pastato, tarp kurio atstumas tureto buti ne didesnis nei 80 metro.

Geriausiai, kai ?uo laikomas voljere. Pakanka iki 6 kv. m. ploto voljero, kurio dvi gretimos sienos turi buti u?daros (lento ar muro), o kitos dvi - i? vielos tinklo. Voljero grindis geriausiai i?kloti lentomis. Butinas ir stogas, kad ant ?uns nelyto ir nesnigto.

Buda statoma kampe tarp u?daro sieno, taeiau ji turi stoveti taip, kad ?uo galeto ja apibegti. Ypae tai svarbu spiginant ?aleiui, nes ?uo, lakstydamas apie buda su?yla. Budos sienos tureto buti dvigubos - tarpa tarp lento reikto u?pildyti budoje ?iluma sulaikaneia med?iaga. Neu?mir?kite a buda adeti ?ieno.

Kuo didesnis ?uo, tuo erdvesne turi buti buda. Pavyzd?iui, vokieeio aviganiui reikto 100-120 cm ilgio, 80 cm ploeio ir 90 cm auk?eio budos. Jo stogo nuolydis nesvarbu, jei ji stovi u?dengtame voljere. Jei voljeras be stogo, svarbu kuo didesnis budos stogo (buto gerai ja apkalti skarda) nuolydis.

Jei ?una laikote voljere ar kambaryje, ja reikia du kartus per diena i?leisti pabegioti. Jei tokio salygo nera, belieka imti pavadela bei antsnuka ir i?vesti pasivaik?eioti. Laikomo lauke ?uno kaila reikto karta per menesa i?trinti sniegu ir gerai i??ukuoti. Tokiu budu pagerinsime jo kraujo apykaita, pamasa?uosime oda.

Neu?mir?kime ?iema soeiau pa?erti gyvunus, taeiau neper?erkime, nes jie taps riebus ir tingus. Jei juso ?uo judrus, linksmas, noriai vykdo paliepimus, vadinasi, tinkamai ja laikote ir ?eriate.

?enklai ?uno ?eimininkams

Prie parko pastatytuose stenduose nurodytas parko pavadinimas ir draud?iamo veiksmai. Viename stendo ?uo - perbrauktas raudona linija. ?is ?enklas nurodo, kad parkuose, skveruose ?uo negali buti palaidas - jis turi buti ved?iojamas su pavadeliu.

Jei ?enkle greta ?uns yra pavaizduotas ?mogaus siluetas, tai rei?kia, kad gyvunus ved?ioti draud?iama.

Taip pat draud?iamas ?enklas yra apvalus ?enklas, apvestas raudona linija, kuriame baltame fone juodas ?uns siluetas, perbrauktas raudona astri?a linija.

?uns paruo?imas ?iemai

Rudena, nukritus temperaturai, ?mogus pradeda rengtis ?ileiau ir ruo?tis ?iemai. ?altis kelia pavojo ne tik ?mogui ? gyvunui taip pat. Dauguma ?monio galvoja, kad gyvunai turi kaila ir tai jau yra pakankama apsauga nuo ?aleio. Anaiptol.....

Rudena visiems gyvunams laikomiems lauke reikia pravesti dehelmentizacija, tai yra duoti vaisto nuo kirmino. Parazitai sukelia gyvunams svorio kritima, o tai susilpnina gyvuno imunin? sistema. ?iema pati savaime jau yra stresine situacija gyvunui, ir jeigu gyvunas dar turi parazito, tada ?ymiai suma?eja gyvuno atsparumas ligoms.

?iema gyvunams didela pavojo kelia antifrizinis skystis, kuris yra saldoko skonio ir kvapo. Gyvunams netyeia ly?telejus antifrizinio skyseio kyla pavojus jo gyvybei: valgomas ?auk?tas antifrizo gali numarinti 10 svaro (apie 4,5kg) sverianta ?una, o arbatinis ?auk?telis yra mirtinas katinui.

Dauguma apsinuodijimo antifrizu atvejo avyksta gyvuno gyvenamoje vietoje del netinkamo ?io nuodingo skyseio naudojimo ar saugojimo. Gyvunas rad?s po ma?ina nedidel? balut? ?io skyseio ir ja sulai??s gali labai greitai juo apsinuodyti. Todel antifrizina skysta reikia laikyti pakelta nuo grindo, taip, kad nebuto pavojaus jam i?sipilti. Jeigu jau, vis delto, nelaime atsitiko ir ?unelis prarijo antifrizo, reikia nedelsiant kreiptis a veterinarin? astaiga. Apsinuodijimo simptomai yra padidej?s tro?kulys, ?lapinimasis, depresija ir svirduliuojanti eisena.

Antifrizas yra ne vienintelis pavojus juso ?uniui ?iemos metu. Kalediniame laikotarpyje ?unims ir katems pavojo gali kelti ir tokie atrodo ?alos nedarantys daiktai, kaip blizgueiai, kaspinai, elektrines girliandos. Prarijus gyvunui blizgueius, jie gali u?strigti ?arnyne ir ja pradurti, tuo sukeldami pavojo juso augintinio gyvybei. Kaspinai ir juostos gali u?kim?ti ?arnyna sukeldami ?arno nepraeinamuma. Gyvunui prarijus elektrin? girlianda, ja gali i?tikti elektros ?okas, lemputes gali stipriai nudeginti burna.

Kalediniame laikotarpyje net neteisingai duodamas maistas gali sukelti pavojo gyvuno gyvybei. ?okoladas yra nuodingas ?uniui! Po ?veneio maisto likueio negalima suversti a ?uns bliudela, nes persivalgymas gali sukelti ?arnyno veiklos sutrikimus: pilvo putima, skrand?io veiklos sutrikimus, kasos u?degima ? pankreatita, kurio metu kasos liauka pradeda vir?kinti pati save, o tuo paeiu yra sukeliamas pavojus ?uns gyvybei. Didela pavojo kelia ir pauk?eio: kalakuto, anties, ?asies ir vi?tos kaulai gyvuno ?arnynui.

Prie? ?iema ?unys turi buti vakcinuojami ?iuolaikinemis vakcinomis. Ypatingai svarbu yra laiku vakcinuoti ?unis nuo pasiutliges. ?mones da?nai galvoja, kad gyvunai, galintys sirgti pasiutlige, ?iema miega ?iemos miegu, - kai kurie gyvunai taip ir daro. Taeiau yra daugybe gyvuno galineio platinti pasiutliges virusa ir ?iemos metu.

?altis ?iemos metu kelia pavojo ne tik ?monems, bet ir gyvunams. Jeigu ?unelis nera pripratintas gyventi lauke, tai ?iema yra netinkamas laikas pratinti ?una gyventi lauke. Jeigu ?uo yra auginamas kambaryje jo kailis neturi i?sivyseiusio storo kailio, kad palaikyti ?iluma ?iemos menesiais. ?unys turintys odos susirgimo turi buti pradedami pratinti gyventi lauke dar gerokai prie? ?iemos prad?ia, nes kitu atveju jo kailio danga neu?tikrins pakankamo ?ilumos kiekio ?iemos ?aleio metu. Daugumai ?uno, kurie yra laikomi lauke, reikia pasirupinti, kad jie tureto sleptuv?(buda). ?uns buda turi buti gerai ap?iltinta ir turi tureti tunelio pavidalo aejima - tai apsaugo nuo vejo patekimo a buda. Buda negali buti pastatyta tiesiai ant ?emes. Tuomet dregme kaupiasi budos viduje, suformuodama ledo kristalus ir ?aldo budos dugna. Net jeigu ?uo yra laikomas gara?e, tai jis negali buti laikomas tiesiai ant ?alto grindo: reikia butinai patiesti ?ilta paklota. Kai kurios veisles, pavyzd?iui pudeliai, i? viso negali buti laikomi lauke, nes jo kalis pastoviai yra kerpamas. Tokie ?unys vedami a lauka turi deveti specialiai pritaikytus ?ieminius paltelius.

Patartina apsaugoti ir ?uns letenas nuo ?aleio, nes jos nuo ?aleio sutrukineja ir sunkiai gyja, kadangi ?uo pastoviai spaud?ia letena eidamas.

Reikia nepamir?ti, kad lauke laikomo ?uno bliudelyje vanduo gali u??alti. Tro?kulio kankinamas ?uo gali pradeti esti sniega, o tai ?emina ?uns kuno temperatura dar labiau.

Atsi?velkite a ?uns nora buti ar nebuti ?altame lauke: jeigu ?uo nenoriai vaik?to po lauka nereikia jo prievarta laikyti lauke, geriau jau pametyti kamuoliuka kambaryje.

A lauka...

Laikant ?una yra labai svarbu leisti jam pakankamai ilgai buti lauke, dukti... Jeigu ?uo negauna progos padukti, pabegioti - jam auga svoris, atsiranda ?riebaliuko?, ?uo pasidaro tingus, nebenori taip daug ?aisti... ?uns prigimtis yra lakstyti, o ne ramiai miegoti ant sofutes.

Jeigu ?uniuka ved?iojate su pavadeliu, t.y. retai paleid?iate, pasirupinkite, kad antkaklis ?uniukui buto patogus. Antkaklio buna avairio ? odinio, med?iaginio, ?grie?to? ar ?smaugiamo?. Jeigu ?uo paklusnus, rinkites odina arba med?iagina antkakla; jeigu ?uo neklauso - rinkites ?grie?tesnius? antkaklius, t.y. ?smaugiama? (kuris ?uniui tempiant labiau u?ver?ia kakla), ?grie?ta?(kuris turi ilgesnius ar trumpesnius dyglius ir ?uniui tempiant jam suteikia diskomforta) ar mi?ro. Pavadela rinkites toka, kad jis buto patogus jums. Jeigu ?uo jus timptels, nuo nailonines virves liks ?aizdos. Tikriausiai rankai maloniausi yra odiniai ir medvilniniai pavadeliai. Dabar yra populiarus sutraukiami pavadeliai. ?ie pavadeliai yra tikrai patogus, taeiau jeigu juso ?uo yra didelis ir stiprus, da?nai netiketai ir stipriai timpteli pavada, bukite atsargus, nes pavadelis gali sulu?ti. Pavadelio ilga rinkites pagal patoguma.

Jeigu ?uo yra piktas, ved?iodami u?dekite antsnuka ar apynasra, stenkites nepaleisti nuo pavad?io.

Guolis

Da?nas ?uo megsta tureti savo ?kampela? i? kurio buto patogu pastoviai stebeti ?mones. I?ties, nera labai svarbu koka guola pirksite. Guolio dyda rinkites pagal ?uns dyda, o i?vaizda - pagal savo skona.

Guoliai yra trijo ru?io: med?iaginiai, pinti, plastmasiniai.

Jeigu ?una laikote lauke, pasirupinkite buda.

Higienine prie?iura

Tinkamai pri?iureti ?una yra labai svarbu. ?uns prie?iura sudaro ne tik maitinimas ar vedimas a lauka. Norint, kad pudeliukas (ar koks kitas kerpamas ?uo) tureto patrauklia i?vaizda, reikia ja pastoviai kirpti. Dalis ?eimininko tai daro pastoviai kirpyklose, taeiau tai kartais brangu. Kiti kerpa patys. Kas turi nekerpamo veislio ?unis, tiems yra daug papraseiau.

?una patartina maudyti karta per menesa, ar du. Jeigu ?uo gra?ta i? lauko purvinas, galima jam apiprausti kojas, pilvuka. Taeiau, jeigu kiekviena karta ?uniui gra?us i? lauko ja maudysite, jo kailis i?sauses. Ma?us ?uniukus maudyti yra patartina voneleje. ?una maudykite tik su labai kokybi?ku ?ampunu. Kitaip jo kailiukas gali i?sauseti, ar dar blogiau, gali atsirasti alergija. ?una i?maud?ius galite i?fenuoti. ?uniui nelabai malonu fenuotis, taeiau, jeigu ?uns gaurai dideli, jis d?iusta apie 12 valando ir jam pasidaro nelabai malonu buti ?lapiam.

?una ?ukuokite per kelias dienas karta. Rinkites kuo ?velnesna ?epeta, nes a?trus ?epeeiai drasko ?uns oda.

Nagus kirpkite pagal reikala. Kai matote, kad nagas u?augo, ja nukirpkite.

?unims taip pat reikia valyti ausis bei dantis. Ausis valykite su vatos tamponeliu ir specialiu skyseiu. Valant ausis tik su tamponeliu dirginasi ausies oda.

?unims dantis reikia valyti ma?daug karta per menesa.

Maistas

Teisingai pasirinkti maista yra ypae sunku. Da?nas muso susi?avi gra?iomis reklamomis, kur ?uniukai skaniai triau?kia vienos ar kitos firmos maista. Jeigu nesate tikri koks maistas tinka, geriausiai juso ?uniukui apsilankykite pas veterinara. Veterinaras visada pades; beje da?nas veterinaras pats laiko ?una ir gali apie viena ar kita maista papasakoti i? praktikos. Tik vienas patarimas ? negerai da?nai keisti maisto ru?a. Jei jau pradejote naudoti vienos ru?ies (firmos) maista, tai geriausiai ja naudoti visada. Todel perkant ?uniuka reikia pasiteirauti kokiu maistu ?uniukas buvo ?eriamas.

Bliudelius patartina plauti kas diena, o, jeigu juso ?uo eda konservus ar koka kita ?lapia maista, plaukite po kiekvieno edimo. Vandena stenkites keisti kuo da?niau.

Nepagailekite pinigo skanestams, nes norint ?una priversti vykdyti komanda, be juso fizinio pastango, skanestai tam puikiai tinka.

?emiau pateikiama lentele, kurioje sura?yta kiek ir ko yra patartina duoti ?uniui:

Suaugusio ?uns racionas:

?uns tipas/svoris

Kalorijos

Konservuoto maisto/kruopo

?lapio maisto

Sauso maisto

Labai ma?as: 5kg

210g

105g mesos / 35g kruopo

70g

60g

Ma?as: 10kg

590g

300g mesos / 100g kruopo

190g

170g

Vidutinis: 20kg

900g

450g mesos / 150 kruopo

300g

260g

Didelis: 40kg

1.680g

850g mesos / 280g kruopo

545g

480g

Labai didelis: 80kg

2.800g

1.4kg mesos / 460g kruopo

900g

900g

Pastaba: da?niausiai ant gamyklinio maisto apakavimo buna nurodytas reikalingas duoti maisto kiekis.

Dresura

?una reikia mokyti paklusti nuo ma?o dieno. Dalis ?monio kreipiasi a profesionalo dresuotoja, dalis dirba patys. Visgi, da?nam muso nepavyksta visi?kai i?dresuoti ?una. Eia reikia tureti specialio ?inio ir patirties. Mes patariame eiti pas profesionala, taeiau eia kiekvieno juso valia. Jeigu, visgi, nusprendete dresuoti patys, eia i?vardiname pagrindines komandas:

Sedet

Pas mane

Gulet

Greta

?aisti

Kelioneje...

Jeigu megstate keliauti su ?unimi, pasirupinkite visais reikalingais kelionei daiktais. ?unis galima transportuoti avairiai: kelionineje de?eje, baga?ineje, ant galines sedynes... Plaeiau skaitykite straipsnyje ?Muso numyletinio saugumui?.

?uniui plaukiojant valtimi butina deti gelbejimosi liemen?. ?uo plaukia puikiai, bet kada reikia nuplaukti didesna atstuma, kartais jam pristinga jego.

Jeigu megstate i?kylauti, nupirkite ?uniui specialia kuprin?. A ja sudesite jo indus, vandena, maista ir t.t.

Automobilyje butinai laikykite vaistinel?. Vaistineleje turi buti:

Pleistras

Tvarstis

?irkles

Vata

Dezinfekcijos priemone

Antsnukis

Visos ?ios priemone turi buti sudetos a tvirta de?ut?. Atsitikus bet kokiai nelaimei, kurioje susi?eide ?uo, t.y asipjove, susipe?e su kitu ?unimi, nukrito... kreipkites kuo skubiau pas veterinara.

o kam antsnukis vaistinelej

o kam antsnukis vaistinelej

manau kad jei eitum pasivaiskciot (suniuku juk ivairiu dydziu buna) arba gal jei irzlokas pasidarytu o tarkim kai suzideides butu kad neikastu

na, nzn tiksliai filosofuoju....

Bambyna is kur istraukei info apie sunu intelekta? :geda