Anekdotai

Grįžta vyras po darbo vieną vakarą, o namie - visiškas chaosas, kaip

po žemes drebejimo. Trys jo vaikai grūdasi kieme, vis dar su

pižamomis, žaidžia purvyne, aplink išmėtytos tuščios maisto dežutes,

kieme visur mėtosi tušti pakeliai ir kitokios šiukšlės. Žmonos

automobilio durelės atdaros, kaip ir paradinės namų durys, šuns niekur

nesimato. Įžengęs pro duris pamato dar didesnę betvarkę. Šviestuvas

sudaužytas ir pusiau nutrauktas. Svetainėje visu garsu eina

televizorius, įjungtas multikų kanalas, visuose kambariuose primėtyta

žaislų ir įvairių drabužių. Įbėga į virtuvę - kriauklė pilna

nešvarių

indų, teka vanduo, pusryčių maistas išdrabstytas ant spintelių,

šaldytuvo durys plačiai atvertos, šuns maistas išpiltas ant grindų, po

stalu voliojasi sudaužyta stiklinė, prie lauko durų supilta smėlio

krūva. Pagautas nerimo per kelis laiptus užlekia į antrą aukštą,

nežiurėdamas į žaislus, besimėtančius po kojom, išmėtytų drabužių

kalnus, žvilgsniu neramiai ieškodamas žmonos. Gal kažkas atsitiko? Ar

susirgo? Antrame aukšte jį pasitinka bėgančio vandens garsas,

sklindantis iš vonios. Įlekia vidun - visur išmėtyti šlapi

rankšluosčiai, muilas putotas ir purvinas, vonioje sumeti žaisliukai.

Ant grindų vingiuoja kilometrai tualetinio popieraus, veidrodis ir

sienos išteplioti dantų pasta. Išlėkęs iš vonios, įpuola į miegamąjį

ir net atsilošia - žmona kuo ramiausiai drybso lovoje, vis dar su

naktiniais, ir skaito knygą.

Ji pakelia akis, švelniai nusišypso ir paklausia, kaip praejo jo

diena? Vyras, negalėdamas ne žodžio pratarti, tik suvapa: "Kas čia

šiandien atsitiko?" Ji vėl nusišypso ir sako: "Žinai, kiekvieną

kartą,

kaip pareini, namo, tu klausi, ka gi po galais aš veikiu per dienų

dienas? " "Na taip" - įtariai atsako vyras. "Tai štai,

šiandien aš

tikrai nieko neveikiau".

"Tai štai, šiandien aš tikrai nieko neveikiau".

:( :)

Fosterių šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė

pasinaudoti vyro, teikiančio apvaisinimo paslaugas, pagalba. Tą dieną, kai turėjo ateiti apvaisintojas, ponas Fosteris tarė savo žmonai:

- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.

Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia pasiūlyti savo paslaugas:

- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...

- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, - tarė ponia Foster, įleisdama svečią.

- Tikrai? - Nustebo fotografas. - Labai puiku! Mano darbo sritis - vaikai.

- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? - paklausė sumišusi ponia Foster.

- Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną ant sofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.

- Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.

- Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų, ir aš "nutrauksiu" iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais jūs būsite patenkinta.

- Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai atliksime? - sušnibždėjo ponia Foster.

- Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 min, bet jūs nusiviltumėte.

- Argi to nežinau! - sušuko ponia Foster.

Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukom.

- Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.

- O Dieve! - sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.

- O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.

- Ak štai kaip. - tarė Foster.

- Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir galėsim pradėti.

- Trikojį? - išsigando Foster.

- O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo Canon'ui. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą. Ponia, ponia! O Dieve, ji nualpo!

o cia tai as prisizvengiau....kosmaras-net pilvo presa skauda

o etaruj anekdotas is ties pasakiskas- reiks ir man naturoje pademostruoti vyrui ;) :)

Kursai vyrams

I etapas: Privalomasis

1) išmokti gyventi be mamos (2000 valandų)

2) Mano moteris – tai NE mano mama (500 valandų)

3) Futbolas tai – tik sportas (350 valandų)

2 etapas: gyvenimas dviese (svarbus)

1) Turėti vaikų, netampant pavydžiu (50 valandų)

2) Išmokti nešnekėti nesąmonių, kai žmona turi svečių (500 valandų)

3) Nugalėti distancinio valdymo pultelio sindromą (550 valandų)

4) Suvokti, kad batai patys į batų dėžę neįlips (800 valandų)

5) Kaip nesutrikus nueiti iki nešvarių skalbinių dėžės (500 valandų)

6) Kaip be agonijos pergyventi slogą

3 etapas: laisvalaikis (diskusijos)

1) Baltinių išlyginimas mažiau kaip per 2 val. (praktiniai užsiėmimai)

4 etapas: Maisto gaminimas (dviejų sudėtingumo lygių pagrindai)

1) Lygis: mano pirmas patiekalas, nesudeginus puodo.

2) Lygis (aukštesnis): Praktiniai užsiėmimai: vandens užvirinimas prieš dedant spagečius.

Temos, padėsiančios užtvirtinti kurso žinias

1 TEMA: Skalbimas, lyginimas – nuo skalbyklės iki spintos: ach, tie paslaptingi procesai

2 TEMA: Tu ir elektros prietaisai: kame slypi ekonominis kompetentingo specialisto iškvietimo naudingumas.

3 ТЕМА: Paskutinis mokslinis išradimas: jūs netapsite impotentu, jei gaminsite maistą ar išnešite šiukšles

4 ТЕМА: Kodėl gėlių dovanojimas, net jeigu tu jau vedęs, nėra nusikaltimas.

5 ТЕМА: Tualetinis popierius: " Savaiminis tualetinio popieriaus ant rulono laikiklio atsiradimas

" (Savaiminio atsiradimo ekspozicijos)

6 ТЕМА: Kaip pakelti ir nuleisti klozeto dangtį, žingsnis po žingsnio, ir kam to reikia

(telekonferencija su Harvardo universitetu)

7 ТЕМА: Plovimo priemonės: dozės, praktinis panaudojimas, negrįžtamai nepakenkiant patalpoms ir aplinkai.

8 ТЕМА: Pagrindiniai skirtumai tarp nešvarių skalbinių dėžės ir grindų (užsiėmimai muzikinės terapijos klasėje)

9 ТЕМА: Vyras- keleivis: ar genetiškai įmanoma nekalbėti ir nesipiktinti, kol ji ieško vietos sustojimui?

10 ТЕМА: Nešvarus puodelis pats ateina į kriauklę? (Deivido Koperfildo pamokos)

Gėris ir blogis pasakose

Olandiškose pasakose gėris visada pabaigoje surūko blogį.

Indiškose pasakose gėris pabaigoje eina dainuoti ir šokti su blogiu.

Amerikietiškose pasakose gėris pabaigoje visada sumuša blogį dešiniąja Chuko koja.

Angliškose pasakose gėris - džentelmentas. O blogis iš Lenkijos.

Afrikietiskose pasakose blogis visada baltas.

Baltarusiskose pasakose Lukašenka visada nugali blogį.

Estiškose pasakose blogis suspėja pasenti ir numirti, kol gėris susiruošia jį nugalėti..

Žydiškose pasakose gėris visada parduoda blogį.

Švediškose pasakose galų gale gėris ir blogis pradeda kartu gyventi.

Krikščioniškose pasakose gėris pabaigoje visuomet duos progą pasitaisyti blogiui.

Itališkose pasakose gėris galų gale sužinos, kad blogis - jo motina.

Meksikietiškose pasakose gėris tūkstantyje serijų pletkina su blogiu, kol galu gale jam grįžta atmintis.

Čigoniskose pasakose gėris visuomet nukniaukia blogį, o blogio kaipo tokio išvis nėra.

Bermudų pasakose blogis pats kažkur pradingsta.

X-failuose gėris ir blogis slypi kažkur anapus...

Lietuviškose pasakose gėris su blogiu pasiima alaus ir eina kartu žiūrėti kaip dega kaimynų namas.

Rusiškose pasakose - durnius visada laimi, bet nei jis geras nei jis blogas, girtas ir tiek.

Pagyvenęs vyriškis atėjo į socialinės rūpybos skyrių tvarkytis pensijos

reikalų. Ilgokai prasitrynęs eilėje, pagaliau pateko į kabinetą, kuriame jį

pasitiko simpatiška moteris. Ji greitai sutvarkė visus popierius,

nors jis ir buvo pamiršęs namuose savo gimimo liudijimą. Ji meiliai

nusišypsojo ir paprašė jį tik atsisegti marškinius. Metusi žvilgsnį į jo

krūtinę, ji tarė:

- Jūsų krūtinės plaukai pražilę - ir to visiškai pakanka,

kad padaryčiau išvadą, jog jūs jau tokio amžiaus, kai galite gauti

senatvės pensiją.

Kai vyras grįžo namo, jis papasakojo žmonai apie šį kuriozišką atsitikimą.

Žmona sako:

- Na ir kvailys! Jeigu būtum ne tik marškinius, bet ir kelnes atsisegęs -

gal ir invalidumo pensiją būtų pridėję...

Лежит женщина в реанимации. Вдруг голос: " Даю тебе еще десять лет жизни!"

Вскочила женщина с койки и бегом к пластическому хирургу. Сделала себе подтяжку, липосакцию - в общем, все! Ну, думает, хоть десять лет, да мои!

Выходит из клиники,вдруг - бац! - грузовик ее сбивает.

Душа отлетает и вопрошает:"Господи, ну как же так?

Ты обещал еще десять лет жизни!"

Голос: "Ну, извини, не узнал".