Pereiti prie turinio
VIAGRA

Poezija

Rekomenduojami pranešimai

Svečias Arlene

Dovanoju tau tylą

Iš laiko iškaltą,

Dovanoju tau šilumą

Nykią ir šaltą.

 

Nesupyk. Kitokios

Šilumos pasisemti

Eidama praradau

Jai pritinkantį samtį.

 

Ir dabar dalinu

Visą gruodą po kruopą,

Sukarpau dalimis

Ir, įdėjus į voką,

 

Išnešioju laukais

Visą sukauptą šaltį,

O įsėdus į naują

Tikėjimo valtį

 

Ir priplaukus šalia

Prie kūrenamo laužo

Šiltesnės šilumos

Tau ir sau atsilaužiu.

 

Ji nubėgs srovėmis,

Išsiskleis lyg aguona,

Įsisups į suknelę

Raudoną raudoną

 

Ir ateis pas tave.

Neatstumki, mielasis,

Ta pati šiluma

Tavo mugėje rasis.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Išėjau ieškoti laimės -

Nežinau kaip ji atrodo,

Gal jinai mieste, gal kaime,

Pasislėpusi už sodo.

Išėjau ieškoti meilės,

Bet ir jos aš nepažįstu.

Sako, kad prie meilės eilės,

O stovėt jose nedrįstu.

Išėjau ieškoti saulės.

Žiū, už mano namo kampo

Vakarėjančiu dangum

Saulė už miškelio slenka.

Išėjau ieškoti draugo,

Daug pro šalį jų praėjo

Tik nei vienas nesustojo

Ir manęs nepastebėjo.

Išėjau žvaigždės ieškoti

Stebuklingos vakarinės,

O pro mano namo langus

Šnabžda įkandin kaimynės -

"Ieško, ieško ir neranda,

Pametė ir neužmiršta."

Užsimetęs tamsią skrandą

Ant manęs pasaulis niršta.

Ir vis tiek išeisiu laimės

Po pasaulį paieškoti,

O suradusi, parnešiu

Tau prie kojų pasikloti.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Užtruko pauzė. Laikas stojo

Į vieną gretą su tamsa.

Gyvenimas pasiligojo

Senai pažįstama liga.

 

 

Vėl atsivėrė žaizdos senos,

Žiojėja properšų akim,

O kūnas, tarsi medis senas,

Pasviręs iriasi pirmyn.

 

 

Kad vėl užvesti naują laiką,

Ištrinti pauzes ir ligas,

Užgydyt properšas besaikes,

Įpūst gyvybę į dienas

 

 

Ir pelenuos pražydint gėlę,

Griuvėsiuos pastatyt namus,

O dar vėliau - ramybės dėlei

Į juos įleisti tik savus.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Daužo krantą pašėlusi jūra,

Smėlį žarsto nuo kranto ir vėl

Pina vandeniu taką link burės.

Ji nemoka tylėt kažkodėl.

 

Braido putom po pakraštį kopų,

Vaikšto vėjas beribiu krantu.

Numalšint meilės geismo nemoku,

Kai dvasia šėlsta jūros vardu.

 

Tarsi bangos krūtinę užlieja

Išprotėjus purslų lavina,

Daužo kūną padūkusiu vėju,

Širdį plėšo pakvaišus aistra.

 

Apkabinęs suspaudžia vėl skausmas,

Abejonės liūliuoja sapnais.

Tarsi paslėptas užburia jausmas,

Atskaraidintas žuvėdros sparnais.

 

Paukštis paliečia žmogišką mintį

Iš paveikslo ar praeities

Ir vėl prikelia gęstančią viltį

Savo jausmą į jūrą išliet.

 

Tarsi uolą apšlaksto ji tylą

Išsiveržusia meilės banga.

Ilgesys plėšo žvilgsniu krūtinę,

Lyg tai jūra dėl visko kalta.

 

Jūros pakraštį braido vėl pėdos,

Vėjo žingsniai nusineša mus.

Mes lyg paukščiai benamiai be vietos,-

Medžio lizdui sukraut nebebus.

 

Vėl beprotiškai traukia į jūrą,-

Juodą gelmę pajunta širdis...

Nusiplaukim nuo kūno, kas buvo:

Praeitis žaizdomis ten užgis.

 

Ošia žvilgančios saulėje bangos,

Plaka mylinčius, muša perdien

Ir putpjančiu žalčiu vėl rangos-

Tai hipnozė kažkokia vis vien.

 

Įsismagina šėlstančios bangos,

Griauna smėlį nuo kopų senų,

Kai nurims čia jų ašarų raudos,

Vėjas vėl jas pustys nuo krantų.

 

Pastatys vėjas kopose pilį,

Saulė aukso smiltim atsiduos.

Tarsi jūra tas jausmas, kai myli;

Neišblės, neišnyks, neišduos.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Siaučiant pūgai, ateisiu pusnynais baltais,

Pasibelsiu į langą sidabro varpais.

Ar įleisi į vidų prie švenčių ugnies,

Ar paliksi už durų? Pasiklauski širdies ...

Ne paguodos iešoti užklysiu į čia, -

Pasisemt atlaidumo ir tapt atlaidžia,

Atitirpti, sušilti prie Tavo peties,

Atsigerti gerumo iš Tavo širdies.

 

O vėliau sugrąžint visa tai su kaupu

Tuo pačiu užpustytu sugrįšiu keliu.

Aš ne skolą atnešiu, atnešiu Vilties,

Meilės, Laimės, Gerumo įžiebtos kibirkšties.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Išsaugojau, apgyniau,

Pražydinau savy,

Lyg žiedą paskutinį

Į šalną pakely

Dievams nepaaukojau,

Neišdaviau žmonėms,

Giliai širdy nešiojau

Neleisdama kaltėms

 

Įeiti ir suminti,

Išrauti ir išmest,

Neleidau užgesinti

Nei su savim išvest.

 

Išsaugojau, apgyniau,

Užgesinau pati

Lyg laužą paskutinį

Tamsiam rudens kely...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Davei sparnus,

Tikėjimą ir viltį,

Tad leisk nuo žemės

Atsiplėšt, pakilti.

Kodėl įdavęs

Raktą į rankas

Man neparodai

Durų, į kurias

Įstačius raktą

Spragteltų spyna,

Duris plačiai

Plačiai atverdama?

Argi tik tam davei

Sparnus ir viltį,

Kad jie palūžtų

Nepradėję kilti?

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Mes meilei sutverti, neteiski -

Jausmai juk neneša kaltės,

Jei mylime ne tuos , atleiski,

Ir mus gal būt ne tie mylės.

 

Ne tiems gal dovanojam jausmą

Ir mums jį dovanos ne tie.

Ištrynus nerimą ir skausmą

Tik tu nepasitrauk, Viltie!

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Jei yra kur nors pasaka-

Tai ji tavo širdy.

Tu tą kelią žinai,

Tu tą kelią jauti.

 

Tik ar nori, ar eisi,

Ar vis dar bijai?

Ar kiti lengvesni

Buvo einant keliai?

 

Pasirink ir ateik,

Juk matai - neklaidu.

Pasistenk ir įveik

Vieną kliūtį už du.

 

Išsiskleis ir pražys

Sukrauti pumpurai.

Tu tą kelią jauti,

Tu tą kelią žinai...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

:cray :pack2_thumbup[1]: :pack2_thumbup[1]: :pack2_thumbup[1]:

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Sakai, kaip stipriai mane myli...

Bet šįkart aš jau netikiu Tavim...

Tiek kartų skaudinai, tiek kart nuvylei...

Tiek kartų atėjai su netikrom viltim...

 

Geriau išeik...Išeiki tyliai tyliai...

Ir išsineški tas viltis su savimi.

Širdis sugrįžt Tavęs maldaus nebyliai,

Bet niekad jau nebetikėsiu savo širdimi...

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose
Svečias Arlene

Meluočiau, jei sakyčiau, kad laiminga -

Aš daug ką šiandien pameluot galiu.

Tiktai meluot šiek tiek drąsos pristinga,

O pasiguost nėra kam. Neturiu.

 

Seniai išpustė vėjas mano gryčią,

Ir šiluma vaidenas naktimis.

Kur aš bebūčiau, ką aš bedaryčiau,

Visur sutinka ta pati lemtis.

 

Ar aš smagiai lig ašarų kvatočiau,

Ar verktų vėl įplyšusi širdis,

Ar pasilikusi viena klajočiau -

Vis persekioja ta pati lemtis.

 

Meluočiau, jei sakyčiau, kad neskauda

Ir kad šiandieną visko ligi soties.

Man reik išeit užgniaužus sunkią raudą

Pasaulin paieškoti geresnės kloties.

Dalintis šiuo pranešimu


Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar

×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.