Geriau jau būti vienai negu su bet kuo ...

bet kodel jos taip daro as tai niekaip nesuprantu

manau, kad priežasčių būna daug..

pvz.: kaži ar labai muša moteris, kurios turi rimtą darbą ir pakankamai pajamų, o įsivaizduok, kad esi su vaiku ant ranku, neturi pajamų, neturi kur eiti.. draugai, giminės.. negi karsies kažkam ant sprando, kad tave išlaikytų? eitum ieškot darbo? visai dienai? o jei kvalifikacija prasta.. alga bus minimali.. neišlaikysi nuomojamo butuko, ką jau ten kalbėt apie save ir VAIKĄ... kartais tiesiog nėra kur dėtis..

man sunku tik suprast kodėl jos teka už vyrų, kurie smurtauja dar prieš vestuves.. gal akinukai labai jau rožiniai... tikisi, kad pasikeis... o paskui įklimpsta..

labai lengva kalbėt, kai nesi jų vietoj... visos manau, galvoja, kad negyvenčiau su tokiu, išeičiau ir pan. kaži kaip ten būtų, kai nebūtų kur eit.. na sakykim grįžt pas tėvus.. jie gi matė, koks jis buvo, gi sakė, tau, kad nepritaria, tai dabar nusižeminsi ir grįši ir vis klausysi "o ar mes tau nesakėm????" ir žiūrėsi į kupinus gailesčio žvilgsnius, tarytum smerkiančius, kad buvai kvaila ir jų nepaklausei ir susigadinai sau gyvenimą, ir ta tylaus smerkimo ir užuojautos atmosfera nuolat tvyros ore...kaži kiek ją kęstum...ar visgi bandysi save įtikinti (metai iš metų), kad jis galgi pasikeis, nes gi ne nuolat muša, būna ir gražių akimirkų ir koks jis geras būna kai atsipeikėja ir pažada, kad daugiau taip nebus...

dinariuk, va taip sąžiningai, kiek pati asmeniškai žinai tokių situacijų kai su prastu darbu išsikapso?

aš visai nepesimistė... tiesiog manau, kad tu nesupranti viso situacijos sudėtingumo...

žinok aš dar prieš kokius 5 metus, net smerkiau tokias moteris, sakiau, kad taip joms ir reikia, jei yra tokios durnos ir kenčia juos pažeminimus ir smurtą, net sakiau, kad jei jau gyvena ir kenčia, tai mažu patinka... bet paskui susipažinau su viena moterim (jos vyras nemuša), kuri atidarė šeimos paramos centrą ir ėmė bendraut būtent su tokiom smurtą patiriančiom moterim.. aš tam špc dariau popierinį darbą, ji neįvardindama vardų man pasakodavo apie ką tos moterys kalba, o ir pati tokių pažįstu nemažai... situacijos tikrai tragiškos.. mes galvodavom kaip joms padėti (turėjom patalpas, galėjom suteikti būstą iki 6mėn.), bet visokius variantus apmąsčius matėm, kad daugumai išeities tiesiog nėra.. čia jau reiktų vyrus gydyt...

dideliam mieste manau lengviau, bet kažkodėl manau, kad daugiau tokių skriaudžiamų yra kaimuose ir mažuose miesteliuose... gal šitoj vietoj aš ir neteisi, nežinau..

O aš tavęs ir nesmerkiu

tiesiog bandžiau pasakyt, kad ne viskas yra taip paprasta kaip tau atrodo ir tiek

labai lengva kalbėt, kai nesi jų vietoj... visos manau, galvoja, kad negyvenčiau su tokiu, išeičiau ir pan. kaži kaip ten būtų, kai nebūtų kur eit.. na sakykim grįžt pas tėvus..

Patikek ... manau ir nuo charakterio priklauso!!!

Iseiciau net jei netureciau kur eiti... nes pvz., as cia LT neturiu visai nieko,tik savo seima ir draugus!

Moteris pas paskui skundziasi ir verkia, pragyvenau toki gyvenima,prisikentejau tiek nuo vyro.... o kas kaltas? Gyvenam viena karta! Ir gyvent tam kad tave pastaviai uz skudura laikytu nu jau ne!!!

Na as sutinku, kad daug kas priklauso ir nuo moters charakterio, bet tuo paciu pritariu ir Eitvydei, kad kartais iseities jokios nera..O tie kartai buna del to, kad vyras yra psichopatas ir galetu zmona ir uzmusti, jei ji isdristu ji palikti, o jei ne pacia zmona, tai jai grasintu vaikais ar net ir jos tevais..O ka gi tu padarytum, jei toki sutiktum, aisku, kad bandytum apsaugoti savo vaikus ir artimuosius :lol: Labai sunku apie tai spresti, kai nesi tokioje situacijoje :lol: