Tavo vyras,tai tavo svajonių princas?

sutinku kad logikos moteru sprendimose sunku rasti,t.y. tai vadinama moteriska logika kuri vyrams nelabai suprantama...Kaip ir vyru logika nelabai suprantama moterims...

Nenoriu nieko blogo pasakyti,bet moteris kaltindama vyra nebutais dalykais tesiog nori pati sau(ir zinoma,kitem)irodyti kad protingesne ir pns.Yra tokia psichologine priklausomybe(ar kaip cia pavadint)-kada zmogus zemyndamas ir kaltindamas kitus zmones,artimus dazniausiai,-jauciasi geresnis uz juos.Tai toks nepilnavertiskumo kompleksas...

sutinku kad logikos moteru sprendimose sunku rasti,t.y. tai vadinama moteriska logika kuri vyrams nelabai suprantama...Kaip ir vyru logika nelabai suprantama moterims...

Nenoriu nieko blogo pasakyti,bet moteris kaltindama vyra nebutais dalykais tesiog nori pati sau(ir zinoma,kitem)irodyti kad protingesne ir pns.Yra tokia psichologine priklausomybe(ar kaip cia pavadint)-kada zmogus zemyndamas ir kaltindamas kitus zmones,artimus dazniausiai,-jauciasi geresnis uz juos.Tai toks nepilnavertiskumo kompleksas...

Suprantama toks žmogus net kalamas prie kryžiaus neprisipažins, kad turi tokį kompleksą.

Nors ir nesu įsitikinęs, kad žmona tokį kompleksą turi.

Aišku per paskutinį sakinį labai smarkiai kerta ir tas faktas, kad per 17 metų bendro gyvenimo žmona NIEKADA neprisipažino suklydusi (netgi smulkmenose). Tačiau tai visvien dar nėra įrodymas kompleksui.

Jei jau ši tema apie "svajonių princą", tai gal bus įdomu ir "svajonių princesės" situacija.

Mano atveju, aš samoningai stengiausi niekada nesusidaryti galvoj "svajonių princesės" įvaizdžio, tikrai nereikalingas ir netgi gali būti žalingas darbas. Aišku buvo pagrindiniai reikalavimai, nebūtų man tikusi nei paleistuvė, nei žudikė ar pan., bet "išsvajoti" iki plaukų ar akių spalvos, balso tembo ir t.t. tiesiog kvaila. Tiesiog reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra, o bėgant bendro gyvenimo metams derintis prie jo ir jį derinti prie savęs.

Būna didžiausia problema, kai iš kitos pusės pradedama reikalauti, kad žmogus pasikeistų tiek, kad atitiktų "svajonę".

Tokiu atveju, manau, jūs vedėte / ištekėjote už "svajonės", o ne už žmogaus.

Suprantama toks žmogus net kalamas prie kryžiaus neprisipažins, kad turi tokį kompleksą.

Nors ir nesu įsitikinęs, kad žmona tokį kompleksą turi.

Aišku per paskutinį sakinį labai smarkiai kerta ir tas faktas, kad per 17 metų bendro gyvenimo žmona NIEKADA neprisipažino suklydusi (netgi smulkmenose). Tačiau tai visvien dar nėra įrodymas kompleksui.

 

Jei jau ši tema apie "svajonių princą", tai gal bus įdomu ir "svajonių princesės" situacija.

Mano atveju, aš samoningai stengiausi niekada nesusidaryti galvoj "svajonių princesės" įvaizdžio, tikrai nereikalingas ir netgi gali būti žalingas darbas. Aišku buvo pagrindiniai reikalavimai, nebūtų man tikusi nei paleistuvė, nei žudikė ar pan., bet "išsvajoti" iki plaukų ar akių spalvos, balso tembo ir t.t. tiesiog kvaila. Tiesiog reikia priimti žmogų tokį, koks jis yra, o bėgant bendro gyvenimo metams derintis prie jo ir jį derinti prie savęs.

Būna didžiausia problema, kai iš kitos pusės pradedama reikalauti, kad žmogus pasikeistų tiek, kad atitiktų "svajonę".

Tokiu atveju, manau, jūs vedėte / ištekėjote už "svajonės", o ne už žmogaus.

Pritariu.

Taciau zmogui budinga daryti klaidas...Ir turime ismokti juos pripazinti.Netikiu kad zmogus visa gyvenima nugyveno nepaderes JOKIOS klaidos.

Itariu kad PERDAUG dievini ir bandai ISTEISINTI savo zmona.Tai gal cia tavo kompleksas?Baime?Ar dar kas nors...

O apie svajones-tai juos teleka tik svajonemis,nes zmogus yra toks koks yra-ir tu arba priimi ji toki koks jis yra,susitaikai su jo trukumais ir gerbi jo teigiamas savybes,arba judviem nepakeliui...

Pritariu.

Taciau zmogui budinga daryti klaidas...Ir turime ismokti juos pripazinti.Netikiu kad zmogus visa gyvenima nugyveno nepaderes JOKIOS klaidos.

Itariu kad PERDAUG dievini ir bandai ISTEISINTI savo zmona.Tai gal cia tavo kompleksas?Baime?Ar dar kas nors...

 

O apie svajones-tai juos teleka tik svajonemis,nes zmogus yra toks koks yra-ir tu arba priimi ji toki koks jis yra,susitaikai su jo trukumais ir gerbi jo teigiamas savybes,arba judviem nepakeliui...

Sutinku. Yra baimė - baimė prarasti šeimą.

Man šeima yra viskas, ką turiu vertingo ir viso ko kito pagrindas. Atimk šeimą - neliks prasmės gyventi. Taip kad baimė yra.

Gal tai ir yra kokio nors pavadinimo kompleksas, nežinau - nekietas medicinoje.

Sutinku. Yra baimė - baimė prarasti šeimą.

Man šeima yra viskas, ką turiu vertingo ir viso ko kito pagrindas. Atimk šeimą - neliks prasmės gyventi. Taip kad baimė yra.

Gal tai ir yra kokio nors pavadinimo kompleksas, nežinau - nekietas medicinoje.

turejau viena pazistama seima-situaciaja panasi i tavaji-zmona "dave" du kart gyvenime-pagymde dukra ir sunu ir viskas...jis visa gyvenima turejo meiluziu-kad gauti to ko reikia organizmui,bet seimos palikti net negalvojo.Taip ir gyvena iki siol ...

Gal tu savo zmonai nupirk kruva zurnalu apie seksa ir seip lytini gyvenima ir apie santykius seimoje-pasakyk kad esi SVEIKAS jaunas vyras ir tau reikia TO...

O galima pafilosofuosiu (šeimos gi neturiu)

O jei toks variantas, kad tu vis bijodamas prarasti šeimą, vis taikstaisi su žmonos norais, vis sprendimai lieka jai ir t.t. o gal ji kaip tik norėtų, kad kada įgautum drąsos ir sprendimus priimtum ir pats, ne viskas būtų užkrauta ant jos gležnų (moteriškų) pečių.. Kadangi vis nusileidi jai ir ji jau įpratusi, kad turės pati nuspręsti, tai ją vargina, o tu tikrai niekam tikęs vyras Ir kas per klausimas "ar nereikia pagalbos su dukra"? Arba padedi neklausdamas arba nesikiši, nes jei jau su mano logika, tai tokį klausimą perfrazuočiau "gal tu esi per silpna susitvarkyt šitoj situacijoj? tau gal padėt?" Aš irgi sakyčiau, kad dink - pati išsiaiškinsiu ir širdyje pykčiau, kad nepadėjai, nors teoriškai ir siūleisi

O kaip tada su moters teise į savo nuomonę ?

Atėjau - nusprendžiau - įsikišau į motinos-dukros bendravimą (tegu jis pr pakeltu tonu)

O gal ten vyksta kalba "tarp mūsų mergaičių".

Koks tokio vyro elgesio įvertinimas ?

turejau viena pazistama seima-situaciaja panasi i tavaji-zmona "dave" du kart gyvenime-pagymde dukra ir sunu ir viskas...jis visa gyvenima turejo meiluziu-kad gauti to ko reikia organizmui,bet seimos palikti net negalvojo.Taip ir gyvena iki siol ...

Gal tu savo zmonai nupirk kruva zurnalu apie seksa ir seip lytini gyvenima ir apie santykius seimoje-pasakyk kad esi SVEIKAS jaunas vyras ir tau reikia TO...

Žurnalų ir knygų yra (juk reikia ir dukroms ne tik žmonai informacijos).

Apie tai, kad man neužtenka ji puikiai žino (jau šia tema tikriausiai ją esu užknisęs negyvai).

Apie tai, kad trūkus kantrybei pradėsiu "ieškoti iš šalies" (aš norėjau pabrėžti KAIP man TO trūksta), ji aišku suprato kitaip ir pasiūlė susirinkti daigtus. Buvau kartą letelėjęs - daugiau bijau ir rizikuoti.

O galima pafilosofuosiu (šeimos gi neturiu)

O jei toks variantas, kad tu vis bijodamas prarasti šeimą, vis taikstaisi su žmonos norais, vis sprendimai lieka jai ir t.t. o gal ji kaip tik norėtų, kad kada įgautum drąsos ir sprendimus priimtum ir pats, ne viskas būtų užkrauta ant jos gležnų (moteriškų) pečių.. Kadangi vis nusileidi jai ir ji jau įpratusi, kad turės pati nuspręsti, tai ją vargina, o tu tikrai niekam tikęs vyras Ir kas per klausimas "ar nereikia pagalbos su dukra"? Arba padedi neklausdamas arba nesikiši, nes jei jau su mano logika, tai tokį klausimą perfrazuočiau "gal tu esi per silpna susitvarkyt šitoj situacijoj? tau gal padėt?" Aš irgi sakyčiau, kad dink - pati išsiaiškinsiu ir širdyje pykčiau, kad nepadėjai, nors teoriškai ir siūleisi

Galimas variantas-moterims daznai nepatinka kai vyras negali trenkti kumsciu per stala-tesiogine ir netesiogine tu zodziu prasme.

Butent tai turejau galvoje kai rasiau kad PERDAUG dievini savo zmona.

O kaip tada su moters teise į savo nuomonę ?

Atėjau - nusprendžiau - įsikišau į motinos-dukros bendravimą (tegu jis pr pakeltu tonu)

O gal ten vyksta kalba "tarp mūsų mergaičių".

Koks tokio vyro elgesio įvertinimas ?

niekas tos teises is musu neatims...nesenei men teko isgyrsi "o kaip zavei atrodai uz to sunkvezimio vairo!"-atsakiau-"tai jums,vyrams zavu ziureti kad moteris turi dirbti toki darba?"-ir isgyrdau"tai juk pacios norejote lygiu teisiu"-atsakimas buvo mandagus it teisingas...Mes pacios to norejome.

O jaigu tu ziuri is pozicijos "motina-dukra"-tai tu esi tevas ir turi visiska teise dalyvauti visose ju pokalbiose-tai tavo dukra ir tai kad pasitraukei tikrai atrodo lyg butum abejingas...Manau kad bent jau tame kas liecia vaiku auklejimo-turetum buti ryztingesnis.

Žurnalų ir knygų yra (juk reikia ir dukroms ne tik žmonai informacijos).

Apie tai, kad man neužtenka ji puikiai žino (jau šia tema tikriausiai ją esu užknisęs negyvai).

Apie tai, kad trūkus kantrybei pradėsiu "ieškoti iš šalies" (aš norėjau pabrėžti KAIP man TO trūksta), ji aišku suprato kitaip ir pasiūlė susirinkti daigtus. Buvau kartą letelėjęs - daugiau bijau ir rizikuoti.

Jai visiskai nebutina zinoti kad turi kazka is salies.atrodo tai toks atvejis kada visiskai nereikia sakyti tesos...Tada ir jos neuzknisi savo reikalavimais,ir pats busi patenkintas,ir seima isliks...