Pirmoji meilė

Jeigu prisiminciau pacia pirmaja savo meile,tai galeciau pasakyti,kad ji gime dar darzelyje. beje,ji buvo vienpuse :D

Aš irgi pirmąkart įsimylėjau darželyje. Jo lova stovėjo šalia manosios. Jis buvo laabai gražus berniukas, metais vyresnis už mane. Aš išėjau anksčiau į mokyklą, tačiau po metų, kai jis buvo jau pirmokas, nuolat lūkuriuodavau prie jo klasės durų, kad pamatyčiau... Nepamenu, kada ta meilė praėjo, bet mano meilės objektos to net nepastebėjo :(

Kiekviena meilė yra pirmoji.

man tuomet buvo 15 metu,o jam 16.Jis pasiule man su juo draugauti,as sutikau buti jo mergina.Aš žinojau, kad jis myli mane,bet as ji nemylejau.nezinau kodel sutikau,jis kiekviena diena ateidavo pas mane,mane tai pradejo nervinti,bet negalejou jam pasokyti kad jo nemyliu,bijojou ji iskoudinti.bet susipikom.ir jis pradejo draugaut su kita,ir as pradejau paviduliauti naktimis nemiegojau,ir sau sakiau kas man darosi?pagaliau ji sugrazinau.IR IKI SIOL MES KARTU,bet visko buvo,asoru skousmu.labai dauk blogio man jo motina padare, net iki siol pamirsti nebegaliu.po laiku mes susitokiem turim vaika.ir gyvianom.nezinau kas bus taliau.va tokia mano meile.tai pirka ir karsta meile.as 15 pirma karta pamilau,ir iki siol labai myliu.o cia tokia tema rasyciau ir rasyciau.butinai i savo foto albuma ikelsiu nuotrauku kai mums buvo 15,16 mt

Mano pirmoji meilė irgi buvo darželyje, bet buvo abipusė :) dabar tai juokas ima, o tada kaip man gražu būdavo, kai valgydavom pietus ir visada apsikeisdavom maistu, aš jam sriubytę o jis man mėsytę atiduodavo Jau ir auklėtojos nieko nesakydavo mum, nes vis tiek sugalvotume kaip kitaip apsikeist

Net nebe pamenu tos pirmos vaikiškos meilės.Bet gerbėjų man netrūko :wub1:

Pamenu ir vardą ir pavardę. Buvo tai ketvirtoje klasėje. Dabar juokinga, o tada buvo pikta, kad nepažiūrėjo, kad nepasisveikino

Pamenu ir vardą ir pavardę. Buvo tai ketvirtoje klasėje. Dabar juokinga, o tada buvo pikta, kad nepažiūrėjo, kad nepasisveikino

Ar neatrodė,kad tai pasaulio pabaiga :lol:

Nors tai buvo prieš daugiau nei 10m. puikiai atsimenu jo vardą, pavardę, mobilaus nr, adresą.. akių spavą, šypsena... viską ką noriu, prisimenu.

Sutikusi jį jaučiu iki šiol jam kažką šilto, tai sielos draugas labiau man dabar, susitinkam nebent netyčia, prekybcentriuose .. aš turiu šeimą,jis turi... bet žvilgsniai išdavikai, tai kas buvo tarp mūsų - šilto ir gero, išlieka ir dabar, nepaisant to kad kiekvienas esam laimingas su savo šeimomis, kodėl išsiskyrėme? aš buvau per jauna, arba jis gerokai vyresnis ir platoniški santykiai buvo ne jam.. buvo ir daugiau smulkmenų iš kurių susideda daug kas....

Savęs ir jo kaip partnerių neįsivaizuoju, bet kaip draugas jis unikalus ir vienintelis.