Kaip mes lepinam savo vyrelius?

Na as visa laiak darau pusrycius.

Na kol i darba nereikia eit. Paskui nezinau kaip bus.

As savo vyra lepinu daznai, bet jam kartais primenu kad ir jis turi kai ka del manes padaryti. Jis kai grysta po sunkios darbo dienos as jam padedu ant stalo jau paruosta vakariene, apsikabinu kakla ir pabuciuoju i zanda, ir siaip daug demesio jam skiriu, niekada nesilaikiau tokio principo, kad gimus vaikui sumazeja demesio vyrui, priesingai, stengiuosi po lygiai skirti laiko abiem.

Galvoju, kad visų namų ruošos darbų atlikimas ir yra vyrų lepinimas, nes įpranta ir nebesupranta, galvoja, kad sėdi su vaiku visą dieną ir nieko neveiki, o jei dar vakarienės nespėji padaryt, nu tai jau... išvis apsileidimas <_<

o kam juo lepinti tuo vyrus ?? nemanau kad to reikia :D :lol:

as irgi is tu kurie lepina savo vyra, rytais kavute i lova,vakare (ne visada iseina)svelnus nugaros masazas ir siaip daug svelnibiu .ir taip jau septineri metai,nemanau kad cia kas blogo :lol:

Na,kaip...Tu jam-jis tau...

nebutinai rodiklis, kad jai lepinsi vyra tai ir jis tave lepins , aplink daug ieskoti nereikia, matau tik kaip mano drauges lepina, o ju nelepina ^_^ , o kodel taip yra nesuprasi :)

as vyra palepinu tik tuomet kai jis serga , o seip tai tiesiog viens kitam padedadam ir tiek, bet tai nereiskia kad mes nesutariam ar nera svelnumo tarp musu, tiesiog lepinimu neusiimam :lol:

nu cia aisku, kaip kam tas lepinimas- lepinimu ar nelepinimu atrodo

Va būtent. Buvau saviškį išsilepinus... Teko žemėn grąžinti...

nepyk bet oij, kad prajuokino :D

as tai nelepinu, aisku valgyti stengiuosi padaryti, kad jam tiktu, nes labai isrankus jis jau, tai tenka gerokai galva pasukti ka padaryti. na bet to as neskaitau lepinimu, nors... :wub1: