Ar praktikuojate vegetarizmą?

Sveiki, sugalvojau sukurti tokia apklausa cia galite prabalsuoti ir zinoma (jei norite) argumentuoti savo pasirinkima

na mes taip pat viska valgom

kazin ar tokiu ir atsiras, kazkaip netikiu

Vegetarinė mityba kaip būdas tobulėti

Kalbėdamas apie baltymus, daktaras Paavo Airola, vienas garsiausių dietologijos bei biologijos specialistų, pažymi, kad „oficialiai rekomenduojamas baltymų suvartojimo per dieną kiekis per pastarąjį dvidešimtmetį sumažėjo nuo 150 iki 45 gramų. Kuo tai paaiškinti? Visame pasaulyje vykusių tyrimų metu surinkti patikimi duomenys rodo, jog žmogui tiek daug baltymų nereikia. Tikroji dienos norma — 30-45 gramai. Kasdieninis baltymų perteklius organizme yra ne tik nereikalingas, bet netgi žalingas, ir tiesiogiai skatina tokias mirtinai pavojingas ligas, kaip vėžys ir širdies ligos. Norint gauti per dieną 45 gramus baltymų, nebūtina valgyti mėsą. Pakanka grynai vegetarinio maisto: grūdų, ankštinių, riešutų, daržovių ir vaisių".

Pieno produktai, grūdai, pupos ir riešutai — labai baltymingas maistas. Antai šimte gramų sūrio, žemės riešutų ar lęšių yra daugiau baltymų negu to paties svorio hamburgeryje, kiaulienoje arba bifštekse.

Deja, dietologai dar visai neseniai buvo įsitikinę, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose esti pilnaverčių baltymų, turinčių visas aštuonias organizmo negaminamas amino rūgštis, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai, t.y. neturi vienos ar daugiau šių amino rūgščių. Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institutuose atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų, riešutų ir grūdų yra pilnaverčių baltymų šaltiniai. Augaliniai baltymai lengviau įsisavinami; be to, juose nėra toksinų. Baltymų stygius beveik neįmanomas, jeigu vartojama pakankamai natūralaus, neperdirbto maisto. Atminkime: augalijos pasaulis — visų baltymų šaltinis. Vegetarai juos gauna „tiesiogiai", o ne žolėdžių gyvūnų perdirbtus.

Baltymų perteklius dargi mažina darbingumą. Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio universitetas), atlikęs keletą lyginamųjų organizmo ištvermės eksperimentų, pastebėjo, kad vegetarai dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kai dr. Fišeris baltymų kiekį maiste sumažino 20%, nevegetarų darbingumas padidėjo 33%. Daugelis kitų tyrinėjimų taip pat patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jo-tekjo ir dr. V. Kipanio Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai atgauna tris kartus greičiau.

Naudota literatura:

* Dr. Paavo Airola, "Health Forum", Vegetarian Times, August 1982, p. 67.

* Irving Fisher, "The Influence of Flesh Eating on Endurance", Yale Medical Journal, 13(5); 205-221, March 1907.

* J.L. Buttner, A Fleshless Diet: Vegetarianism as a rational dietary, Fredrick A. Stokes Company, New York, 1910, p. 131-132.

Teologas, o jus esat vegetaras?

Taip

Buvot visada vegetaru ar tik kuri nors laika???

Zuvies ir mesos nemegau nuo pat vaikystes, na mesa dar siek tiek valgydavau, bet ir tai labai mazai, tai va taip palaipsniui ir tapau vegetaru :lol: