Lunatikavimas

aš kažkada kaime pro antro aukšto langą iššokau miegodama.

Man pasakojo močiutė, kad rėkiau "gaisras! Man karšta"

O šiaip neišaugu aš iš to.

Būna pradedu klykti, kad į mane šaudo.

Arba su peiliu po namus vaikštau, bet nieko nedarau.

Arba tiesiog išlipu iš lovos ir stoviu prie tėvų lovos.

pasitaiko, kad atsisėdu prie sesės kai ji miega, glostau ją ir verkiu.

o šiaip per tokius dalykur jau ir traumų gavau.

Stovėjau už durų, tėtis išgirdęs skrebėjimą atėjo pažiūrėt ir trenkė durimis man į galvą.

(:

Šiaip nepatinka man rytais klausytis viso to.

na nemanau kad lunatikavimas yra liga, o jei tai ir liga tai aš nepagydoma ligonė :) dažniausiai tai kalbu, kažkada sesė grįžo naktį namo, įeina į kambarį o aš jai sakau: Sveika sugrįžus :) arba ir atėjo sesė klotis lovą, o aš miegu ir sakau: trutututu, sesė sako: kur važiuoji?, aš: netrukdyk, tyliai

o vieną kart tai ir pati išsigandau, kaip galvojau kad prabudau, bet aišku taip dar nebuvo, nuėjau į tualetą, grįžtu į lovą, žiūriu nėr kaldros aišku pradėjau sesės klausinėt kur paslėpė, ji sako kad nieko neėmė, iškraustau patalynės dėžę, nieko nėr. nueinu atgal į tualetą, nu ir ten nėr, vonioj irgi nėr. nu ka grįžtu į lovą, bandau miegot, o kaip šalta be kaldros, užsiklojau su paklode, bet vis tiek šalta :D paskui galvoju reik vėl eit kaldros ieškot, tai įeinu į tėvų kambarį, o žiūriu mano kaldra, gražei sulankstyta ir padėta ant lyginimo lentos ;)

ir šiaip daug kartu esu perėjus iš vienos lovos į kitą lovą, matyt užeina noras pasivaikščiot