Meile trunka 2 metus

pafilosofuosiu...

ai...

Koks dar "ai..." Jei žmogus rūpi jokio "ai" ir būt negali :)

O šiaip tai situacija jooooo...

Bet va šitoj vietoj

klausiu kam rasineja tai pasake mergom , labai graziom

gal galėjo būti taip, kad jis atsikirto piktybiškai? yra tiesiog tokia žmonių grupė (na ir aš jai priklausau), kurie neperneša, net ir galimos kontrolės.. situacija namie buvo įtempta, jis rašė kažkam sms tu paklausei kam...kad ir kam jis ten rašė pyktelėjęs pasakė kaip pasakė...aš irgi sakyčiau, kad bernam rašau - iš principo... tie principai suaugus pamažu dingsta, apsišlifuoja, liaujamasi į viską perdėtai reguot, biškį daugiau mąstoma prieš kažką pasakant, bet jis gi dar jaunas...

klausiu ar vis dar yra jausmu , jis atsake nzn

beveik pritarčiau kiculei, bet jis gi nepasakė, kad nemyli, gal kaip tik pabandė būt sąžiningas, gal nežino kaip jaučiasi, yra pasimetęs, bijo tos atsakomybės, kuri jį užgrius, jei pasakys, kad myli.. dar pats nesusivokia, o tu nori, kad tau atsakytų... tie vyrai jauni išvis kaip maži vaikai, kažin ar galima norėt, kad jis staiga (atsiradus vaikui) užaugtų...aišku ar gyvent su tokiu, tai čia jau toks klausimas į kurį ik tu gali atsakyt, visvien visi niuansai, jausmai, 'oras" būnant kartu tik tau vienai žinomas ir suvokiamas, to aprašyti išvis neįmanoma...

jei draugai butu tikri , lauktu kol jis pasdkambins

kategoriškai nepritarsiu

Beja būt vienai nėra gerai, bet ji jauna, tad jai dar viskas prieš akis

Vikulia, uzjauciu, tikrai nekokia situacija :) Mano manymu, pasielgei teisingai, nereikia taikstytis su tokiu elgesiu, jei jus jam tikrai rupite, tuomet po kurio laiko pasiilgs, apgalvos viska ir duok Dieve prisiims atsakomybe..Suprasciau, kad butumet tik dviese, bet kai yra vaikelis, zaisti su tokiais dalykais nedera..Jusu triju labui, tikiuosi, kad viskas issispres i gera..Tik klausimas yra, ar pati vis dar ji myli ir troksti buti kartu, jei nesi tikra, tada draugiskai susitarkite ir keliaukite savo keliais, gyvenimas vis dar pries akis

atsakysiu gyvenimo pabaigoje, padariusi statistines lenteles gyvenimo nes ką manau, gali ir nepasitvirtinti bet kuriuo atveju

as sutinku kad kai gyveni (arba bendrauji ) su tuo paciu zmogum ilga laika rutina "sueda" zmones ir jie tampa nebeidomus vienas kitam. Jau kaip nuluptas pazisti vienas kita ir ateina toks laikotarpis kai seima istinka krize kaip sakoma ji buna 3, 7 ir 9 metus gyvenant kartu

o ką jūs vadinate meile, kaip jūs jaučiate, kad ji praeina po 2 ar kelių ten metų?

ar tikrai praeina pati meilė?

man atrodo, kad meilė švytuokliuoja - praeina kažkuriam laikui aistra, šiurpuliukai, bet tai juk ne meilė?...

Mano manymu meile trunka tol, kol neturi to zmogaus viso, t.y, kol negyveni su juo, kol jo sieki, kol abejoji, kol yra intriga, tol yra ir kibirkstis. O paskui buna tik toks siltas mielas prisirisimas....

kol sieki?

o as manau,kad sirdyje visa gyvenima reikia siekti vyro ar zmonos..... nes jeigu pradesi galvoti- na stai jis ji mano vyras, zmona ir niekur nepabegs- tada tikrai,kad prasides rutina ;) o jeigu galvosi,kad jis vyra ar zmona, bet bet kuriuo momentu gali iseiti ar palikti ar kas kitas sugundyti.... tada meile zybuos visa gyvenima... tu sieki, graziaja forma kovoji,kad vyras butu tavo- tiks pats azartas atsiranda kaip kad ir susitikinejimo metu :)

na bent as taip manau. gal nemoku isreiksti savo minciu,kuriuos noreciau pasakyti :)