Neregėta Lietuva

stai sudarau , labai idomia , tema apie lietuvos visokiausius vaizdelius , idejau pacius graziuasius ir yra aprasymai virs ju ;)

TIKIUOSI PATIKS ;)

Trakų istorinis nacionalinis parkas. Vienintelis istorinis parkas, pagal tarptautinę vertinimo sistemą – vienas iš vertingiausių kraštovaizdžių Lietuvoje.

Rūdiškių giria. Du ledynų palikti ežeriukai kaip akytės, besimerkiančios prieš miegą.

Kernavės penkių piliakalnių gynybinis kompleksas Pajautos slėnyje. 2004 metais įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.

Vilnius – žaliausia Europos sostinė.

Vilnius, įsikūręs Neries po ledynmečio suformuotame slėnyje, pirmą kartą paminėtas 1323 metais.

Raudonės pilis. Apie šią pilį pasakojamos šiurpios istorijos – galbūt todėl, kad čia veikusi koncentracijos stovykla.

Rūkas dengia Šateikių miestelį.

Šateikių bažnyčia. Čia 1909 metais susituokė M. K. Čiurlionis ir S. Kymantaitė.

Lietuvos rūkas – vienas gražiausių pasaulyje.

Minija – pagrindinė Žemaitijos upė.

Minijos vaga keičiasi, likusios senvagės – geologinės praeities pėdsakai.

Baltijos jūros pakrantė netoli Karklės. Ledyno paliktą gūbrį nuolat ardo bangos.

Pačiame Žemaičių aukštumos viršuje – Platelių ežeras su vaizdingais pusiasaliais ir salomis.

Pilkosios (Negyvosios) kopos – užpustytos buvusių gyvenviečių vietos.

Tikrai grazus musu krastas

Parnidžio kopa prie Nidos. Kopos viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, kurioje neapsilankius, vizitas į Neringą būtų neužbaigtas.

Mažiausia Neringos gyvenvietė – Pervalka. Nuo vikingų laikų čia iš jūros į marias būdavo pervelkami laivai.

Kopa Naglių rezervate.

Apsauginėmis tvorelėmis mėginama apsaugoti pajūrio kopas nuo vėjo.

Jau daugiau kaip šimtmetį statomas ir perstatomas Palangos tiltas. Pradėtas 1884 metais, dabar siekia beveik pusę kilometro.

Saulėtekis.

Telšiai – Žemaitijos sostinė.

Kelias iš Vievio į Semeliškes vingiuoja palei pietinę Elektrėnų marių dalį.

Lentvario dvaras ir parkas. Neogotikinės formos rūmai jau du kartus buvo perstatyti. Perėję privačion nuosavybėn, vėl laukia atnaujinimo.

Dėl skirtingos vandens sudėties, jame esančių biologinių darinių ir mikroorganizmų vienas ežerėlis žalias, o kitas – mėlynas.

Molėtų observatorija ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus. Čia galima daug sužinoti apie lietuvių etninių šaknų ryšį su dabartine astronomija.

Dubingių piliakalnis – pats didžiausias Lietuvoje. Čia po slaptų jungtuvių su Žygimantu Augustu visą žiemą slėpėsi Barbora Radvilaitė.

Ledyniniai ežerai „broliai dvyniai” Baltis ir Baltelis. Labanoro giria.

Žemaūgių vaismedžių sodas.

Saulėlydis Aukštaitijoje.

Salelė Sartų ežere.

Nudžiūvusio berželio sala Aukštaitijoje.

Saulėlydis Antalieptės mariose. Taip iškart po ledynmečio atrodė dauguma Lietuvos ežerų.

40 m gylio Velnio duobė – unikali vietovė. Geobiolaukų matavimo entuziastų teigimu, čia tokie stiprūs laukai, kad jų net negalima išmatuoti įprastiniais prietaisais – rodmenys tiesiog netelpa jų skalėse.

Žuvinto rezervatas. Pirmasis Lietuvos rezervatas, įkurtas dar prieš II pasaulinį karą. Tik čia buvo išlikusios gulbės, kurios vėliau vėl paplito po visą Lietuvą.

Mingė – Lietuvos Venecija, nes pas kaimyną į svečius reikia plaukti valtimi.

Lagūninės kilmės Krokų Lankos ežeras. Čia kadaise buvo Baltijos jūra.

Ventės ragas. Šalia dabartinio švyturio stovėjo kryžiuočių pilis, kurią vėliau prarijo marios.