Krikštynos

ir paskutinės:

Labai grazios krikstynos ir aplinka na viskas atrodo super su visom tradicijom ir uzduotim ir tam viskam vieta ideali .Gal koki trumpa aprasyma sios jusu grazios sventes galima butu paskaityt nes matosi tikrai viskas sauniai pas jus

kiek daug graziu nuotraukyciu o mes krikstysimes liepos 26d

ačiū, mergytės, už komplimentus (Nicole, ačiū tau už pagyras fotografui, būtinai perduosiu jam tavo komplimentus ;) jis dar nėra tikras profesionalas, ta prasme, kad iš to negyvena, bet labai tuo domisi, gerai išmano Photoshopą, jau dalyvauja šiokiose tokiose parodose ir turbūt ateityje užsiims vien tik fotografija).

Vis nesurandu laisvesnės minutės prisėsti ir viską detaliau aprašyti Mūsų šventė buvo gana kukli, dalyvavo tik artimiausi žmonės (ir tai, deja, ne visi). Dėl to ir nutariau, kad reikia sugalvoti kažkokią idėją, nes su tiek mažai žmonių tik pasėdėti prie stalo ir pasivaišinti būtų labai neįdomu ir neįsimintina. Tada besidomėdama ir atradau, kad galima švęsti krikštynas Rumšiškių liaudies buities muziejuje, pagal senovines apeigas ir pasikrikštyti vietinėje koplytėlėje. Norint ten krikštytis vasarą, reikia užsirašyti iš labai anksti, aš sutariau dėl krikštynų datos dar kovo pradžioj ir tai gavom laiką tik todėl, kad mūsų krikštynos buvo ne savaitgalį. Man svarbiausia buvo, kad tą dieną nelytų, nes nemažą dalį laiko praleidom gamtoje. Apeigėlių trukmė toje trobelėje - 1 val., jos daugiausia buvo skirtos kūmams (nes kaip aiškino ta "bobutė pribuvėja", senovėje būtent kūmai buvo svarbiausi krikštynų dalyviai, jais būti buvo didžiulė garbė). Prisijuokėm mes ten iš tų visų užduočių, buvo tikrai linksma ir įdomu (man teko garbė ir ant tų pūkinių paduškų pagulėti ), ir vaišės buvo labai skanios, tikros kaimiškos (jas užsigėrėm tikra dzūkiška naminuke ). Truputį gaila buvo, kad turėjom labai skubėti į bažnytėlę ir dar gavom šiek tiek barti nuo kunigėlio, kad vėluojam (jam reikėjo skubiai išvykti į Joninių mišias) - būtume dar mielai toj trobelėj pasėdėję . Po krikšto koplytėlėje (ten viskas įvyko labai greit, kunigėlis tai toks bajeristas) ėjom pietauti į arbatinę (ten irgi labai patiko, kad davė mums atskirą salytę, ji buvo gražiai papuošta, bet kadangi ta arbatinė tokioj senovinėj gryčioj, tai atrodė, kad sėdim kažkieno namuose, nesijautė, kad kavinėj). Po pietų važiavom į mano uošvių sodybą, ėjom su krikšto tėveliais į miškelį ieškoti mažo ąžuoliuko ir išsikasę pasodinom prie uošvių namų (ten jau auga vyresnėlio ąžuoliukas, irgi sodintas per jo krikštynas). Po to vėl vaišinomės, tada važiavom prie Nemuno ir Verknės, kur labai daug vaizdingų vietų, piliakalnių, iš pradžių planavom ten nakvoti palapinėse, bet kadangi į vakarą labai atšalo oras ir apsiniaukė, tai nutarėm, kad geriau miegosim šiltose lovose . Vėlai naktį į dangų paleidom dangaus žibintus su mintyse sugalvotais palinkėjimais mažajam krikščioniukui ir taip mūsų kukli šventė baigėsi. Liko gražūs prisiminimai, bobutės dovanotos dovanėlės - megztos kojinytės, šiaudinis angeliukas ir pintas paukštukas, medinis šaukštelis ir daug kt. ir nuotraukos, įamžinusios tą ypatingą mūsų šeimai dieną.

Peržiūrėjau nuotraukas su dideliu pasigardžiavimu, tikrai labai labai šauniai viskas įamžinta ir su mintim

Tik vis svarsčiau kur tėveliai kur kriškto tėveliai? Bet paskui supratau iš pasakojimo

O ir pasakojimas labai įdomus ir išsamus

 

Žodžiu apsibendrinant jaučiasi kad šventė buvo šilta ir miela, tokia kokia ir turi būti, vaikučo šventė. Man daug daug labiau priimtinesnė negu susėdus tiesiog prie stalo paminėt

 

Ir dar klausimuką turiu, biškį gal ne į temą, bet įdomu man, kiek paleidot oro žibintų? Jaučiu vaizdas buvo nerealus? Ir kiek mokėjot už juos?

labai ačiū, Indrute :). Žibintų paleidom tik 3 - po vieną nuo mūsų, krikšto tėvelių ir senelių. Daugiau ir norėdami nebūtume pajėgę, nes vakare pūtė labai stiprus vėjas, o tuos žibintus ne taip paprasta uždegti, ilgokai trunka kol jie įsidega. Atrodė tai tikrai labai gražiai, vėjas nešė juos labai aukštai ir toli. Pirkom "Balionų šaly", 1 vnt. kainavo 12 Lt. Kaune yra viena firma, kuri prekiauja ir fantastiškais vandens žibintais, jei bus įdomu, atsiųsiu tau jų koordinates į až (o tu gal svočia būsi per vestuves, nes kažkur lyg užmačiau, kad vestuvėms ruošiesi )

dar pamiršau paminėti, kad krikšto tėveliams ir seneliams paruošėme ir dovanojome nedideles dovanėles - krikštynų laikraštuką, krikštynų šampaną (užklijavom specialiai padarytą etiketę su mažiaus nuotrauka) ir šokoladą (irgi įvyniojom į savos gamybos popierių, dar kartą ačiū Azen už pagalbą), seneliams - po šiaudinę skrybėlę, močiutei - prijuostę ir pintą rankinę, krikšto tėveliams - marškinėlius su mažiaus nuotrauka ir užrašu: Aš Normanto Jono krikšto mama (krikšto tėtis) bei visiems po atviruką su mažojo nuotrauka ir užrašytais padėkos žodžiais. Dar visus vaišinom širšių medum, kurį supilsčiau į vaikiškos tyrelės indelius ir pavadinau Normanto Jono košytė (irgi klijavau spec. padarytas etiketes). Atrodo, kad visi liko dovanomis patenkinti. Iš krikšto tėvelių gavome dovanų (mažajam) labai gražų pačios krikšto mamos tapytą paveikslą Nu va, kad prisigyriau