Kaip paguosti paliktą?

Vakar vakare skambiną draugė, buvo jau apie 10 vakaro. Pakeliu ragelį ir girdžiu tik verkimą, nieko nesuprantu ką ji bando pasakyt, tik tiek kad ji Šakiuose(jos ten tėviškė), prašo manęs atvažiuot ir kad niekad taip įskaudintą nebuvo.

Na ką, aš lekiu išdegus akis pas ją. O pasirodo kad ją paliko jos vaikinas. Jie buvo kartu virš 4 metų. Tame tarpe buvo keli išsiskyrimai, ir susitaikymai. Bet ne tokie skaudūs, nes kiti vis buvo išsiskyrimai dėl jos. Ši kart jos vaikinas rėžė rimtą ribą.

Draugė jaučiasi sužlugdytą, nori tik mirt, nei valgo, nei gerią tik verkią. Vakar ją palikau prigirdžius raminančių ir užmigdžius, šiandien ji vėl skambiną ir verkią. Aišku jos giminės aplink ir t.t. Bet kaip ją paguost? Man tai viskas aišku, kad visos žaizdos užsitraukia, gyvenimas dar prieš akis, bet ji jau nieko nemato.

Ką jūs patartumėt, kaip kabėtumėt su savo artima drauge?

Sunki situacija, Indrute ;) Matai, daug lengviau patarti, kai pazisti zmogu..Klausimas, del kokiu priezasciu buvo praeiti issiskyrimai..Jei gerai pazisti jos vaikina, manau, butu gera mintis su juo pakalbeti ir suzinoti, ka jis apie issiskyrima galvoja..Jei gerai supratau, kiti issiskyrimai buvo jos pacios noru, gal jam tiesiog nusibodo pagal jos dudele sokineti..priezasciu gali buti labai daug ir ju nezinant, sunku, ka ir bepatarti..Kaip ir pati minejai, tokios zaizdos laikui begant uzsitraukia, tad pereinamuoju laikotarpiu svarbu, kad mylimi zmones suptu visalaik bei reikia stengtis kazkaip uzimti drauge jos megstamiausiais uzsiemimais..Taip pat viskas priklauso ir nuo jos pacios, jei ji myli savo vaikina ir negali be jo gyventi, tada turetu is paskutiniuju kovoti, kad ji susigrazintu..Gal jis vis dar ja myli, bet del kazkokiu kvailu priezasciu nusprende issiskirti..Viskam reikia bent siek tiek laiko nusistoveti, o tada jau pagal aplinkybes reiktu sia problema vienu ar kitu budu spresti

Mano akim nėra tikslo kažko dar siekti ir bandyti. Tuo labiau tokios būsenos, kaip gali kad ir ant kelių maldaut sugrįžti, be to, mano akim taip pat žiūrint, senai ten niekas nesilipdė. Nors visais atvėjais aš ją palaikiau.

Sunku dabar jai be proto, vargšiukė mano ;)

Labai sunku tokioje situacijoje ka nors patarti nes kiekvienam zmogui skirtingos uzuojautos reikia. Gal jai tiesiog reikia, kad salia jos butu artimiausia, patikimiausia drauge, kuriai ji galetu viska issipasakoti. Gal net ir nereikia per daug guosti, gal uztenka tik jos klausytis.

Žinot aš pati pabuvojus Indrės draugės kailyje tad galiu pasakyti nėra nieko blogesnio kaip nieko neveikti ir tik verkti ir galvoti "kokia aš varkšė" "mane paliko" "aš niekam nereikalinga" "...myliu...jis mano vienintelis.." ir tt. Reikia eiti susitikinėt su draugėm (nenori prisiversk) reikia veiklos, kuo daugiau veiklos tuo greičiau užgys žaizda, o juk gyvenimas nestovi vietoje, ir kaip sakoma kartais praradimas, reiškia kažko atradimą . Nors sakyti visda yra lengviau