Vaiko isterijos

Pas mus panaši situcija buvo URMO bazeje.

Vyresniuoji matavo kruva striukiu, jau buvom pavargė...Uždėjo vėl kažkokia kad pažiūrėti kokia gi geriau, mažoji kažka pramurmėjo ... Aš užsegiau užtrauktuką ir mažoji pradėjo isterikuoti...Pasirodo ji sesei norėjo užsegti striuke.

Bandžiu viska "užgluotyti" sakau davai aš atsegsiu ir tu užsegsi...Ta pradėjo tripsenti, nukryto ant grindu ir t.t. Vyras klykiančia išnešė į mašina. Apie žmoniu replikas jau patyliu. Susirinko būrys pažiūrėti kas gi čia vyksta.

 

Įdomiausiai, kad tokiu metu neeina nieko psakyti ir nukreipti dėmesi...Atrodo negirdi visiškai kol neišsirekia.

Aš tikrai Kicule tau patarčiau tokiu atveju ignoruoti, nekreipti dėmesio ir apsimesk, kad nematai,kad ji isterikuoja, nes tuo momentu kai isterikuoja, vaikas tikrai negirdi ką tu sakai.

Mano vaikas parduotuvėje nekrisdavo niekad ant žemės, bet "koncertų" pasitaikydavo dažnai ir ignoravimas man padėdavo tikrai.

Aš tikrai Kicule tau patarčiau tokiu atveju ignoruoti, nekreipti dėmesio ir apsimesk, kad nematai,kad ji isterikuoja, nes tuo momentu kai isterikuoja, vaikas tikrai negirdi ką tu sakai.

Mano vaikas parduotuvėje nekrisdavo niekad ant žemės, bet "koncertų" pasitaikydavo dažnai ir ignoravimas man padėdavo tikrai.

Matai,ignoruoti namuose daug lengviau, kai niekas nemato ir negirdi.

Parduotuvėje tuoj susirenka pulkas teisuolių ir čia jau nori nenori reaguoji į vaiką.Bent jau aš... :lol:

O pas mus kitos bėdos... Ne isterijos, nors dar ir jų pasitaiko,bet norėjimas dominuoti, pirmauti-ar kaip čia pavadinti...

Pvz. žaidžia visi kartu,koks vaikas ne taip padeda kaladėlę, viskas-katastrofa, viską sugriauna , puola į ašaras.

Nuėjo šokti į salę,mergaitės "patampė" pastatė kur šokti, į vietą- tas užsiplieskė, užsiožiavo ir galų gale nieko nedarė...

Ėjo darželyje laiptais, netyčia vaikas užkrito ant maniškio-tas į atlapus...Nu toks princas...Bet kitąmet mokyklon jau, o jau ten pastums ne kartą...

Iš namų jis turi išeiti pirmas.Jei pirmą aprengiu sesę, tas jau nepatenkintas, be nuotaikos...

Buvo seniau darželyje bėdos,jei ne pirmas į salę eina, į lauką ar dar kur- jau be nuotaikos,tada nieko nebeklauso,nieko nebedaro...

Vienu žodžiu...Bijau, kad tokiu elgesiu draugų neturės.Ir atrodo,kalbam,šnekam, primenam, bet kai užsiplieskia kaip degtukas-viską pamiršta...

Taip prie žmoniu visai kitaip.

Džiūgu kad tai jau išaugome.

zmonike, nežinau ka ir patarti.

Vistiek kalbate su jo, ka jis pats sako?

Jis kaltu nesijaučia...Jam blogai- jis tai išreiškia ir viskas.Nesupranta ar nenori suprasti,(o gal nemoka) kad kartais reikia susivaldyti,nueiti, apsimesti,kad negirdi...

Pasižada,kad bus geras, suskaičiuos iki 10, nueis toliau apsisukęs, bet kai iškyla panaši situacija-užsimiršta viskas...

Matai,ignoruoti namuose daug lengviau, kai niekas nemato ir negirdi.

Parduotuvėje tuoj susirenka pulkas teisuolių ir čia jau nori nenori reaguoji į vaiką.Bent jau aš... :unsure:

Na taip prie žmonių kitaip, bet pora kartų reikia tai ištverti (aš žinau, kad tuo momentu labai sunku išlikti "ramiai", nors viduj viskas verda :lol:) ir trečią kartą manau tokių isterijų nebebus, nes vaikas supras, kad į jį nieks dėmesio nekreipia, nebebus prieš ką pasirodyti.

Aišku, čia kiekvieno vaiko skirtingas charakteris, prie kiekvieno reikia mokėti prisitaikyti.

Man parduotuvėje dažnai padėdavo toks dalykas, jei tik pradėdavo rodyti save, as sakydavau, apsauginis per kameras viską mato, ir jei pamato, kad vaikas koks neklauso, ateina ir išvaro iš parduotuvės. Mums padėdavo :blink: :blink:

 

Man parduotuvėje dažnai padėdavo toks dalykas, jei tik pradėdavo rodyti save, as sakydavau, apsauginis per kameras viską mato, ir jei pamato, kad vaikas koks neklauso, ateina ir išvaro iš parduotuvės. Mums padėdavo

aš sviški ir gasdinimais bandžiau peveikti...nors sako kad negerai. Jau vienodai šviečia, nieko nebijo, daro savo.

JuuuRaaa, panašiai darau...Reikdama, bet bėga iš paskos.