Anyta velnio pramanyta?

velnio ji velio pramanyta ta anyta.

Manau, kad tai nuo žmogaus priklauso. Mano anyta - pusė velnio :D Bet jei tektų kartu gyvent tai :unsure:

oi tikrai anyta velnio nesta ir pamesta :( ner geriau kaip atskiai gyvent, jei po vienu stogu jauciu..isprotejimas

MANO ANYTA LABAI GERA,JI MAN LYG ANTRA MAMA.JI TURI DAR DUKRA,TAI SAKO,KAD TURI DVI DUKRYTES-SAVAJA IR MANE.

Labukas visiems! Papasakosiu ir as savo istorija!

Gyvename kartu jau apie septynis metus,kartu gyvena ir mano sunus,is pirmosios santuokos. Gyvename mano ir sunaus bute.Jo tevai nebuvo patenkinti ,kad pradejo gyventi su moterimi,kuri turi vaika.Na as dar si fakta galiu pripazinti,nes beveik visos mamos noriu ,kad ju sunus pradetu gyvenima ,kaip sakoma nuo tuscio lapo. Bet virsune buvo ,kai ateje pirma karta pas mus i svecius,isidemejau zodzius,nes buvo labai keista klausyytis ju: " o mes maneme,kad viskas zymiai blogiau.."Is karto nesupratau siu zodziu,bet kai po pusmecio per sventes ,susede prie stalo,isgirdome ,kad nieks neskambino,na del buto pirkimo,nes pries tai gal prie kokiu tris men. pradejo jo mama pokalbi apie buto prapletima,mes nekreipeme demesio,pakalbejo ir tiek. Bet sokas mane ir vyra istiko,kai isgirdome,kad nieks neskambino.Susizvalge,paklauseme apie ka ji,ramiai atsake,kad na niekas nepaskambino,juk reikia parduoti buta. Vyras tada ramiai pasake,kad mes ir negalvojame tai daryti. Istorija nesibaige. Viena sestadieni,prisiviliojusi,kad reikia padeti tevui sode sukasti zeme,butent prisiviliojusi,nes mes turejome kitu planu,bet kad leistu ilsetis sekmadieni ,nutareme nuvaziuoti i soda. Ir tai buvo musu klaida,nes kai tik atvaziavome ,kaip kokia lape vis lindo i akis,tokia geriete,bet kai as paklausiau : "ko jus norite is to buto" ,suzinojome tai kas mane apakino galutinai. Jo tevai norejo,kad as parduociau savo buta,jie pridetu keleta tukstanteliu,tuo labiau ,kad kainos tuo metu buvo gerokai uzkeltos,ir nusipirktumem dveju kamb. ,bet tai dar nieko,bet kai pasake,kad buta uzrasysime ant mano vyro vardo,na tada ir as atidariau gerkle. Isgirdes mano vyras tokia "uzmacia",aciu jam,nes kitas gal ir "eitu is vien" ,surinko mano daiktus,ir isejome i stotele,kuri buvo uz gero kilometro. Po keliu dienu ji dar skambino,bet negalejau kalbetis,buvo skaudu,kad norejo apgauti.

Tris metus nebendravau ,ne tik as ,bet ir vyras,nes jo zodziai buvo tokie,jei tave iskaudino,tai ir mane!

Aisku,susitaikeme,atejo kaip koks sunytis prispaudes uodega!Bet ar ilgam...nezinia,juk kaip sakoma kuproto ,nei grabas neistiesins!

na mes gywenam su anyta. Ji labai gera tik kartais uzknisa bet aisku jai nieko nesakau. Nerwina kai ateina pasipasakot sawo bedu o kai as noriu pasipasakot is kart pakeicia tema. O taip tai nieko negaili tokia maloni bet tik wisas pasaulis aplink ja sukas. Mes turime sawo atskira kambariuka. Tai nerwina kai kisasi i remontus ir pan. O kai sunelis ju suserga tj kaip gydo, o paskui man sako tu zmona ko negydai, tj kaip man gydyti jei ji neleidzia. Wien tas kysymasis i musu gywenima man trukdo gywenti bet nenoriu pyktis todel tyliu...

O tu netylėk, galima gi nesipykti, paprasčiausiai gražiai nesipykdama paaiškink kas tau nepatinka Nes visada kai nutyli, tai paskui užsisės ant galvos,visalaik ir kišis į jūsų gyvenimą.

Aš neleidžiu savo anytai kištis, čia yra mūsų gyvenimas ir mes žinom kaip mums elgtis. Aš galiu išklausyti anytos patarimų ar panašiai, bet elgsimės taip kaip mūsų šeimai atrodo geriau.

Na teisybe sakai, bet manoji tokia jautruole viena karta vyras jai pasake nesikysk tai ja tokia isterija ištiko: ir verke kaip, ir pyko ir o jetus kas buvo.... Tada jau ir as kalta likau, sako nori padeti o sitaip atsilygina... Jau geriau kol gyvenam kartu nesipykti, o kai atskirai išeisim gyventi tai jau galima ir paprieštarauti jai. Bet kad ir tas mano vyrelis tikras mamiciukas, ir ant jo del sito pykstu. Jei kas tai pas mama... Seip esu geras zmogus, gal ir per geras todel pyktis tikrai nesinori, juk mamos neturejus tai nors tokia anyta turesiu

Mano anyta gerietė , bet kuo rečiau matomės tuo santykiai geresni , abi vienam kambary ilgai neištvertume