Vegetarizmas - pliusai ir minusai

Kur bebūtume, kai tik kalba pasisuka apie vegetarizmą, visada iškyla itin daug aštrių diskusijų - kalbėtojų būrelis suskyla į negalinčius gyventi be mėsos ir į tuos, kurie arba morališkai būna vegetarų pusėje, arba primygtinai teigia, kad vegetarizmas gali išgelbėti pasaulį.

Vegetarizmas paplito Europoje IX a. antroje pusėje, kai buvo atlikti maisto biocheminiai tyrimai.

Vegetarizmas – tai mityba vien augaliniu maistu. Dabar labiau paplitęs dalinis vegetarizmas, kai maitinamasi augaliniu maistu ir iš dalies gyvulinės kilmės maistu: pienu, sviestu, kiaušiniais. Vegetarų nuomone, mėsa organizme sudaro toksinių medžiagų, nuodijančių ląsteles šlakais, trumpinančiais gyvenimą.

Mūsų dienomis vienas iš didžiausių geros sveikatos rizikos veiksnių yra didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje. Cholesterolis yra pagrindinė medžiaga, kuri įeina į kiekvienos ląstelės sudėtį, jis būtinas mūsų organizmo veiklai ir su maistu turėtume gauti apie vieną trečdalį medžiagų apykaitoje dalyvaujančio cholesterolio (apie 300 mg per parą). Blogai, kai žmogaus organizmas cholesterolio gauna per daug.

Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose. Augaliniame maiste cholesterolio nėra, todėl vartojant augalinį maistą pavyksta normalizuoti cholesterolio koncentraciją. Didžiausias rizikos veiksnys vegetarų mityboje yra mikroelementų, ypač cinko ir geležies bei vitamino B12 trūkumas. Vegetarizmas nerekomenduotinas nėščiosioms bei žindyvėms ir vaikams. Vegetarai dažnai kenčia dėl anemijos, gali susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes vitamino B12 yra tik gyvūniniuose produktuose. Be to, ypač vaikai, maitinami vien augaliniu maistu, negauna gyvulinės kilmės baltymų, kurie būtini augančiam organizmui. Mitybos mokslas rekomenduoja mišrų – tiek augalinį, tiek gyvulinį maistą santykiu, atitinkančiu sveikos mitybos koncepciją.

Beje, sergant kai kuriomis ligomis (inkstų, širdies ir kraujagyslių, nutukimu, podagra, vidurių užkietėjimai ir kt.) vegetariška mityba yra kaip dietoterapijos sudėtinė dalis.

Visi žmonės vegetarai, tik kai kurie iš jų valgo mėsą

Daugelis žmonių šventai tiki, kad mėsa - niekuo nepakeičiamas maistas. Nenuostabu - gyvename šiauriniame krašte ir tikrai atrodo, kad sunku būtų prasimaitinti be mėsos ir žuvies. Ir nors Lietuva - didžkukulių su spirgučiais kraštas - ir čia, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau žmonių palieka “plėšrūnų” gretas, nors prieš dešimtmetį doras vegetaras Lietuvoje tikrai buvo retenybė.

Žinoma, nevalgyti mėsos produktų dar nereiškia gyventi sveikai. Būtina išlaikyti tinkamą mitybos balansą, maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralų, ypač svarbu, kad būtų pakankamai geležies ir vitamino B12. Tyrimų duomenimis, iš 100 žmonių, pradėjusių vegetariškai maitintis, pusė numetė svorio, trečdalio pagerėjo virškinimas, daugumos - nuotaika, oda tapo skaistesnė, jie rečiau peršaldavo. Vyrai pripažįsta, kad perėjus prie vegetarinės dietos padidėjo seksualinė potencija. Vegetarėms moterims klimakso periodas prasideda vėliau, jo eiga švelnesnė. Vegetariškas racionas taip pat padeda norintiems mesti rūkyti.

Nuo ko pradėti?

Kai kurie dietologai nepritaria vegetarinei mitybai sakydami, kad tik mėsoje esantys baltymai gali visiškai aprūpinti žmogaus organizmą 20-čia būtinų amino rūgščių. Vegetarizmo šalininkai teigia, kad laikantis subalansuotos augalinės dietos, žmogus gaus visų jam reikalingų amino rūgščių, kurių yra riešutų branduoliuose, saulėgrąžose ir ankštinėse kultūrose. Visų kitų būtinų maisto komponentų (angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų) augaliniame maiste yra daugiau nei gyvulinės kilmės produktuose.

Prie naujos dietos geriau pratintis po truputį - staigūs mitybos pokyčiai gali sukelti šiokį tokį diskomfortą. Nekankinkite savęs. Dvi - trys savaitės dienos be mėsos padės apsispręsti, ar norite būti vegetaras.

Jei pasiryžote patys išbandyti vegetarinės mitybos privalumus, pasiruoškite, jūsų nuolat klausinės - “o tai ką jūs valgote?”.

Ką valgo vegetarai?

Vaisiai ir daržovės. Žinoma, kuo daugiau įvairių vaisių ir daržovių bus jūsų racione, tuo geriau, net jei neatsisakysite mėsos. Valgant mėsą su nekrakmolingomis daržovėmis, ji bus daug greičiau suvirškinta ir pašalinta iš organizmo. Žinomas dietologas P.Bregas rekomendavo 60 proc. dietos raciono užpildyti daržovėmis ir vaisiais, 20 proc. baltyminiu maistu, 7 proc. natūraliais angliavandeniais (medumi ir džiovintais vaisiais), 7 proc. krakmolingais produktais, 6 proc. sviestu ir aliejais.

Krakmolingos daržovės. Priskiriami žiediniai kopūstai, bulvės, morkos, burokėliai, aguročiai, patisonai, moliūgai. Šios daržovės sočios ir gerai virškinamos.

Nekrakmolingos daržovės - gūžiniai kopūstai, agurkai, baklažanai, svogūnai, česnakai, ropės, ridikai ir ridikėliai, paprika, pomidorai - puikus priedas prie paruoštų krakmolingų daržovių.

Neišmeskite burokėlių, morkų, ropių, ridikėlių ir kitokių daržovių lapų - iš jų galima pagaminti puikių salotų su vitaminais ir biologiškai aktyviomis medžiagomis.

Ankštiniai augalai: pupos, pupelės, žirniai. Pupelės gali būti mėsos pakaitalas ir bus puiku, jei 1-2 kartus per savaitę pasimėgausite patiekalais iš ankštinių.

Dar vienas puikus mėsos “pavaduotojas” - soja. Kinai, dažnai valgantys sojos patiekalus, trombozėmis ir arterijų ligomis serga labai retai.

Kruopos. Labai svarbus lengvai virškinamų baltymų šaltinis - kviečių, rugių, avižų kruopos, grikiai ir ryžiai. Ryžiuose baltymų nėra labai gausu, bet jie pasižymi gera kokybe. Ypač vertingi rudieji nešlifuoti ryžiai. Jų luobelėje yra B grupės vitaminų ir daug kitų vertingų medžiagų.

Riešutai. 100 g riešutų branduolių visiškai kompensuoja vidutinišką mėsos porciją, kurią per dieną suvalgo mėsėdis. Beje, riešutus būtina gerai sukramtyti arba valgyti susmulkintus. Įrodyta, kad riešutai padeda atgauti jėgas.

Aliejus. Dietologai pataria rinktis nerafinuotą saulėgrąžų arba rapsų aliejų, o jei leidžia kišenė - alyvuogių, kurios pasižymi net gydomosiomis savybėmis. Britų mokslininkai ištyrė, kad riebus maistas lėtina protinį aktyvumą.

Pieno produktai. Yra vegetarų, kurie atsisako ir pieno bei jo produktų, kadangi šie yra gyvulinės kilmės. Sviesto nerekomenduojama vartoti karštiems patiekalams gaminti, tačiau jei pasigaminsite lydyto sviesto, turėsite puikaus skonio riebalų, tinkamų kepti ir net lengviems nudegimams gydyti.

Kiaušiniai. Ne visi vegetarai valgo kiaušinius, kai kas juos vadina skysta mėsa. Tačiau nepaisant to, kad juose daug cholesterino, kiaušiniuose yra nemažai ir naudingų medžiagų. Reikia žinoti, kad kiaušiniai, kaip ir varškė, priskiriami prie labai koncentruotų produktų, todėl jie virškinami sunkiau. Ar žinote, kad vertingiausi pavasarį ir rudenį sudėti kiaušiniai? Juose yra kelis kartus daugiau vitamino A nei tuose, kuriuos višta sudėjo kitais metų laikais.

Mėsa. Žmogus, nors ir plėšrios prigimties, nėra tikras plėšrūnas, ir jo žarnynas nepritaikytas mėsai virškinti - skrandis neišskiria pakankamai rūgščių, žarnos proporcingai daug ilgesnės už plėšrūnų. Todėl kepsniukas virškinamas lėtai ir sunkiai. Tai, kas pašalinama iš organizmo, dar ne viskas, kas liko iš suvirškinto kepsniuko. O liko mūsų viduje ir gero, ir blogo: mums reikalingų medžiagų - baltymų, mikroelementų, vienas kitas vitaminas ir nė kiek ne mažiau kenksmingų. Deja, gauname ir porciją teršalų - pesticidų, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, esančių mėsoje. Sakoma: “Jei mėgsti dešrą ir gerbi įstatymus, tai geriau nematyti, kaip jie daromi”. Žinoma, naivu tikėtis, kad visos daržovės ir vaisiai ekologiškai švarūs. Iš dviejų blogybių geriau rinktis tą, kuri mažiau kenkia sveikatai.

Mėsėdžiai daug dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, reumatizmu, podagra, neurodermitu, juos dažniau ištinka insultas ir kankina aukštas kraujo spaudimas.

Parengė Snaigė KALADYTĖ

www.sveikaszmogus.lt

Kad nors žinotumem ar tikrai mėsą valgome

Dešroje mėsos nerasta

Cholesterolis randamas išimtinai gyvūniniuose produktuose.

Tačiau jis reikalingas kepenų fermentacijos gamybai, žarnyno veiklai gamybai....Dažnai ribodami tam tikrus dalykus kasam sau duobę...Žmogus yra visaėdis....nei vegetaras, nei mėsaėdis, tai evolicinis produktas, ir tai, kad sakoma jog jis vartojo kažkada vegetarinį maistą...Na po teisybei kada gi tai buvo....

Beje tai tik mano nuomuoė...Nesu priešas vegetarizmui, ir karts nuo karto valgau kopūstų sriubą,,,, Beje ne dėl to jog taip reikia, o dėl to jog taip noriu....

Tačiau jis reikalingas kepenų fermentacijos gamybai, žarnyno veiklai gamybai....Dažnai ribodami tam tikrus dalykus kasam sau duobę...Žmogus yra visaėdis....nei vegetaras, nei mėsaėdis, tai evolicinis produktas, ir tai, kad sakoma jog jis vartojo kažkada vegetarinį maistą...Na po teisybei kada gi tai buvo....

Beje tai tik mano nuomuoė...Nesu priešas vegetarizmui, ir karts nuo karto valgau kopūstų sriubą,,,, Beje ne dėl to jog taip reikia, o dėl to jog taip noriu....

vat cia tai pritariu tau....

Tačiau jis reikalingas kepenų fermentacijos gamybai, žarnyno veiklai gamybai....Dažnai ribodami tam tikrus dalykus kasam sau duobę...Žmogus yra visaėdis....nei vegetaras, nei mėsaėdis, tai evolicinis produktas, ir tai, kad sakoma jog jis vartojo kažkada vegetarinį maistą...Na po teisybei kada gi tai buvo....

Beje tai tik mano nuomuoė...Nesu priešas vegetarizmui, ir karts nuo karto valgau kopūstų sriubą,,,, Beje ne dėl to jog taip reikia, o dėl to jog taip noriu....

Tikrai ne Būtent...Kad žmogus yra ne visaėdis

Žinai kaip yra sakoma... Yra "žoleėdžiai" yra "mėsaėdžiai" ir yra "šiukšleėdžiai"- tai būtent tie kurie kaip sakai viska valgo

O prie ko čia kopūstų sriuba?

Tikrai ne Būtent...Kad žmogus yra ne visaėdis

Žinai kaip yra sakoma... Yra "žoleėdžiai" yra "mėsaėdžiai" ir yra "šiukšleėdžiai"- tai būtent tie kurie kaip sakai viska valgo

 

O prie ko čia kopūstų sriuba?

Paprastas dalykas,,,,šiaurės kraštuose, kiek tos žolės yra?...;) o ir mūsuose ar yra naturali galimybė galimybė( atmetus sugebėjimą išlaikyti daržoves ir vaisius rūsiuose) ištisą laika valgyti daržoves....? Jei metantis į fiziologinius dalykus, kalbant apie žarnyno ilgį, kad jis ilgesnis nei mėsaėdžio, tai yra žmogaus evoliucijos prisitaikymo produktas, bezdžionės , kad ir kaip giminingos mums, nemaža dalis yra plėšrūnės, žarnynas pas mus kabo stačiai, o ne gulščiai, kas įtakoja jo ilgį. Beje, žanynas tik terpė prieš virškinimą ir po virškinimo....visas stebuklas skarndis Negalima teigti jog žmogus ne plešrūnas, mes turim iltinius dantis Viskas priklauso kokioje terpėje mes gyvenam, ir kokie pas mus mitybos poreikiai....

ŠIUKŠLIASKRANDIS, TAI TAS KAS VALGO, KIEK LEIDŽIAS SKARNDIS IR KĄ MATO AKYS....

Atsižvelgiant kiek mumyse, visokio kraujo primaišyta, ir mityba yra labai įvairi, vieniems reikia žolės , kitiems mėsos....

Kopūstu sriuba, kaip kuklus akcentas, jog neprotestuoju prie vegetarizmą

Beje nepagalvok, tikrai nesakau jog tai blogai...2 metus nevartojau mėsos,.... Juk ir pati tema yra VEGETARIZMO +IR-.... Vat ir pilosopuoju, apie tai ką teko mokintis....

Beje nepagalvok, tikrai nesakau jog tai blogai...2 metus nevartojau mėsos,.... Juk ir pati tema yra VEGETARIZMO +IR-.... Vat ir pilosopuoju, apie tai ką teko mokintis....

Tikrai negalvoju

Pati saves negaliu pavadinti vegetarė,(nors norėčiau ) nes nežinau kada užsimanysiu mėsos.

O šiaip jau taip gavosi kad nevalgau apie 5-6 mėn., ir kol kas nesinori Ir tikrai nesu "prešininke"

Tikrai negalvoju

Pati saves negaliu pavadinti vegetarė,(nors norėčiau ) nes nežinau kada užsimanysiu mėsos.

O šiaip jau taip gavosi kad nevalgau apie 5-6 mėn., ir kol kas nesinori Ir tikrai nesu "prešininke"

,,,ir dar turiu konkretų " stebūklingą " komercinį asmeninį pavyzdį, gal žinoma daugiau akcentuotą į papildus, ką platino, jogos studija, su ekstrosensu priešakyje....tai buvo lieknėjimo papildas, kuris turėjo privesti, organizmo veiklą susiprotėti nenorėti mėsos....efektas, kaip buvo visada kaip ne pas visus, priaugau svorio, tiksliau pradėjo kauptio skyščius ir be galo norėjau valgyti, būtent mėsos....

Geriau jau valgyti žolę , nei kokį preparatą, "stebuklingą" su "tikrai tikrai senomis tradicijomis", neaiškios kilmės ir sudeties...

Lašą žibalo papilsiu.... :wub1: diskusijai išplėtoti,ką Jūs pačios galvojate?

*Faktas, kad augalų maisto produktai turi mažiau kalorijų ir riebalų.....tai yra gerai metant antsvorį, deje riebalai reikalingi mūsu medžiagų apykaitos procesui, bei kai kuriu medžiagų skaidymui bei įsisavinimui, kad ir vitA išsiskyrimui....gal pastebėjote, kad dalis vegetarų valgo nemažai saldumynų, pvz. tortus ar šokoladus, chalvą....ne del to, kad nebijo sustorėti, o intuityviai jaučia kur kompensuoti negaunamą riebalų stygių...

*Augaliniai maisto produkto sudėtyje yra naudingų angliavandenių, kurie yra geras energijos šaltinis kūno aikštelė.

Būtent angliavandeniai ir yra visa bėda, jie virsta mūsų energija, kurios jei nesunaudojame, nusėda, pas mus kaip riebalinės sankaupos...Gerų ir blogų angliavandenių nėra,,,,Mes juos arba išjudam ,arba auginam kumelius...

*Vegetarai yra įsitikinęs, kad jei ne valgyti mėsą, vyras randa ne tik sveikatos, bet ir dvasios ramybę ir pakyla į aukštesnį dvasinį vystymąsi, nes taip protestuoja prieš gyvūnų žudymą

.

Kiek pamenu , vyrai visada buvo medžiotojai, kiek gražiu piešinių olose, kaip akmens amžiaus vyrai medžioja mamutą.....Beje vyro pradui sunkiau be mėsos, nes jo metabolizmas yra žymiai greitesnis nei moters....ir jam reikia didesnio energetinio užtaiso...

*Iš daržovių ir vaisių daug vitaminų ir mikroelementų, kalio ir magnio. Tai yra medžiagos, kurios beviltiškai trūksta šiuolaikiniam žmogui. Taip pat daržoves dideliais kiekiais fitoncidai yra - medžiagų, kurios nužudė įvairių patogeninių bakterijų žarnyne.

Kalis ir magnis..pakankamais sunkiai įsisavinami mikroelementai, kiek reiktų suvalgyti naturproduktų , kad būtų išgryninta dienos dozė kai jų trūksta....

Fitoncidai...Kas tai yra? kokiose daržovėse jų yra?

Patogeninės bakterijos kas tai? :wub1: :wub1:

Nesu nei prieš nei už. tiesiog neįsivaizduoju savo meniu be mėsos, žuvies, jūros gėrybiu

Kodėl? Niekad nesusimuščiau :wub1:

Galbūt ir galėčiau gyventi be mėsos, bet vien pagalvojus apie apkepusius traškius šašlyko gabaliukus arba žuvį net seilės tyst pradeda :wub1: