Pozityvus mastymas

Shanal, sutinku.

Aš vis dažniau bendraudama girdžiu negatyvias mintis, pasisakymus

...tiesiog daugumai sunku,,,,ir verčiant galvojanti save pozityviai, vistiek dūšia verkia...

Dėkui už pozityvą Kicule....

Sutinku kad sunku.

Bet kalba eina apie vidini pozityvuma, o ne tiesiog apie gera nuotaika.

Teko pastebeti ir tai, kad daugelis net ir nenori bandyti kazka daryt, pabandyt pakeisti nors kiek poziuri i kasdienini gyvenima

Nesėkmė – ne žmogus, o įvykis. Vakarykštė diena jau pasibaigė. Šiandien yra nauja diena - tai lyg paveikslas. Rytas - tai baltas popieriaus lapas ir tik nuo tavęs priklauso, koks bus piešinys. Linkiu nutapyt šedevrą!!

Ir vėl likau nesuprasta

tema "Pozityvus mastymas" besidominantiems ir pozityviai nusiteikusiems, o ne sprendymams ka mano kicule. Ar sakiau kad tai yra nenormalu?

Atsiprašau tamsta, kad nukrypau nuo temos

Minties galia- knyga

– Tad kas ta pozityvioji psichologija?

– Pozityvioji psichologija – tai psichologijos mokslo šaka, apimanti įvairius mokslinius tyrimus apie veiksnius, kurie užtikrina psichologinę asmenų ir bendruomenių gerovę bei klestėjimą. Pozityviosios psichologijos ištakos – humanistinė psichologija (K. Rodžersas, A. Maslou ir kt.). Pagrindas – nuostata, kad žmonės nori gyventi prasmingą ir sąmoningą gyvenimą, puoselėti (ugdyti) tai, ką turi geriausia savyje. Pozityviosios psichologijos pradininkas – Martinas Zeligmanas.

Remiantis M. Zeligmanu, pozityvioji psichologija turi tris kertinius tyrimo objektus (pagrindines temas). Tai pozityvios emocijos, pozityvūs asmens bruožai ir pozityvios institucijos.

Pozityvių emocijų supratimas apima pasitenkinimo praeitimi, laimės dabartyje ir vilčių, susijusių su ateitimi, tyrimus. Pozityvių asmenybės bruožų supratimas apima tokių asmens savybių ir galių kaip gebėjimo mylėti, drąsos, užuojautos, atsparumo, kūrybiškumo, smalsumo, darnos, savęs pažinimo, savikontrolės, tvirtumo ir išminties tyrimus.

Pozityvių institucijų supratimas apima prasmės ir tikslo tyrimus, taip pat tyrimus apie veiksnius, kurie sukuria geresnes bendruomenes (tokius kaip teisingumas, atsakomybė, darbo etika, globa, lyderystė, komandinis darbas, tikslas, tolerancija ir kt.). Visi trys dalykai – pozityvios emocijos, pozityvios savybės ir pozityvios bendruomenės – yra susiję su laimės samprata, ir kiekvienas savaip veda į laimę.

– Vadinasi, vien pozityvusis mąstymas mūsų nepadarys laimingų. Ši mintis mums peršama gana mėgėjiškai...

– Pasižiūrėkime, kuo pozityvusis mąstymas ir pozityvioji psichologija skiriasi ir kuo yra panašūs. Pozityvusis mąstymas skatina mūsų pozityvumą visur ir visada, o pozityvioji psichologija – ne. Pripažindama pozityviojo mąstymo pranašumus, pozityvioji psichologija taip pat pabrėžia, kad negatyvusis arba realistiškasis mąstymas taip pat yra veiksmingas ir turi teigiamų padarinių asmens savijautai.

Kad geriau skirtume, kas yra pozityvusis, negatyvusis ir realistiškasis mąstymas, pateiksiu pavyzdį apie stiklinę, kurioje yra 50 proc. vandens. Remdamiesi pozityviuoju mąstymu, sakytume, kad „stiklinė – pusiau pilna", remdamiesi negatyviuoju – „stiklinė – pusiau tuščia", na, o remdamiesi realistiškuoju – „stiklinėje yra 50 proc. vandens".

Jei šis vanduo nenumalšintų mūsų troškulio, keltume klausimą, „kaip galima ją pripildyti?" arba „kur galima rasti vandens?", arba „kaip dar galima numalšinti savo troškulį?", o ne apgaudinėtume save, kad „ir tiek gana – apskritai mums pasisekė, jog radome vandens" (pozityvusis mąstymas), ar verkšlentume, kad „pusė stiklinės – tai tas pats, kas ir tuščia stiklinė, – tai neišgelbės mūsų nuo troškulio" (negatyvusis mąstymas).

Tyrimai rodo, kad optimizmas (pozityvusis mąstymas) yra susijęs su geresne sveikata, darbo rezultatais, socialine sėkme ir net ilgaamžiškumu, tačiau tyrimai taip pat rodo, kad optimistinis mąstymas siejamas su rizikos neįvertinimu ir gali turėti liūdnų padarinių ne tik psichologinei asmens gerovei, bet ir jo sveikatai, materialinei padėčiai (tai akivaizdžiai iliustruoja dabartinė situacija dėl bankų paskolų).

Realistiškasis mąstymas, kitaip nei pozityvusis ir negatyvusis, lemia tikslų (neiškraipytą) padėties suvokimą, įvertinimą, o tikslumas turi teigiamų padarinių mūsų pasirinkimams ir savijautai.

Pozityvioji psichologija orientuota padėti žmonėms įvertinti savo stipriąsias savybes ir jomis pasinaudoti siekiant svarbių tikslų, taip pat įvertinti savo ribotumus ir arba juos priimti, arba rasti būdų, kaip išplėsti savo ribas (o ne apgaudinėti save, kad, pavyzdžiui, esu genialus dainininkas, nors toks nesu...).

Tyrimai rodo, kad vienas iš būdų padėti kenčiantiems žmonėms – ugdyti jų stipriąsias savybes. Taigi pozityvioji psichologija nesiūlo receptų, kaip pasijusti laimingam, – tiesiog informuoja, kokie yra galimi asmens pasirinkimo padariniai. Tai pagrįsta empiriniais tyrimais, kuriuos galima pakartoti ir įsitikinti jų išvadų pagrįstumu, objektyvumu. Objektyvūs empiriniai tyrimai apie sąlygas, lemiančias vienokius ar kitokius padarinius, gali padėti žmonėms pagrįstai pasirinkti.

– Ar pozityvusis mąstymas savaime reiškia veikimą, o negatyvusis – apatiją? Ar mąstymo būdas visuomet glaudžiai susijęs su veikimo būdu? O gal šiuos dalykus išvis reikia nagrinėti atskirai?

– Mąstymas – tai mūsų nuostatų, įsitikinimų, lūkesčių ir vertybių visuma, daranti įtaką mūsų sprendimams, elgesiui, asmenybės augimui, sėkmei. Pozityvusis, negatyvusis ar realistiškasis mąstymas daro skirtingą įtaką mūsų veiksmams (veikimui ar neveikimui). Negatyvusis mąstymas gali turėti įtakos ir mūsų veikimui, ir neveikimui.

– Kalbant apie pozityvųjį mąstymą galbūt reikia pabrėžti būtent mąstymą, o ne džiugias emocijas pažvelgus į saulutę ar paukščiuką? Kitaip sakant, bent koks bandymas pasitelkti protą jau yra pozityvus dalykas, o emocingas reagavimas (teigiamas ar neigimas) tėra emocijos, kurios dažnai būna neadekvačios ir bet kokiu atveju negali visko užgožti?

– Mąstymas ir emocijos yra tarpusavyje susiję: emocijos padeda mums nukreipti elgesį ir mąstymą (pavyzdžiui, išsigandę sprunkame), mąstymas programuoja mūsų emocijas ir reguliuoja elgesį, t. y. keisdami savo mąstymą, galime keisti savo savijautą ir pasirinkimus.

Kognityvinės psichologijos ir kognityvinės emocinės elgesio terapijos atstovai įrodė, kad disfunkcinis mąstymas – perdėtas apibendrinimas, matymas tik juoda ar balta, katastrofizavimas ir kitos mąstymo klaidos bei ydingos nuostatos – turi didelę įtaką mūsų blogai savijautai (liūdesiui, pykčiui, depresijai). Taip pat įrodyta, kad disfunkcinio mąstymo korekcija keičia žmogaus emocijas.

Pavyzdžiui, kai žmogus tam tikroje situacijoje mato tik riziką, pavojus, kliūtis ir nesėkmes, jis dažniausiai jaučiasi esąs bejėgis, išgyvena nerimą, baimę, depresiją, pyktį; kai padėtį įvertina realistiškai – įvardija praradimus, naudą, veikimo galimybes, – dažniausiai junta saugumą, pasitikėjimą savimi ir entuziazmą judėti tolyn, veikti.

– Ko gero, svarbiausias klausimas – kaip išugdyti pozityvųjį mąstymą vaikams?

– Tėvai ir kiti šalia esantys reikšmingi žmonės turi įtakos vaikų asmenybės raidai. Todėl, pirmiausia, patys būdami pageidaujamo elgesio pavyzdžiu, antra, pagirdami ir kitaip paskatindami vaikus, jie gali padėti išugdyti realistiškąjį mąstymą, optimizmą ir kitas minėtas savybes, lemiančias psichologinę gerovę.

– Ar galima užsikrėsti negatyvumu nuo valdžios ir visuomenės? Ir kaip įgyti imunitetą?

– 2008 m. Žmogaus studijų centro tyrimas „Nesaikingo alkoholio vartojimo neigiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui mažinimo galimybių identifikavimas" parodė, kad gyvename liūdnoje visuomenėje. Tai liudija ne tik retai besišypsantys veidai, bet ir skaičiai. Lietuva iš kitų ES šalių ypač išsiskiria pagal mirtis nuo išorinių priežasčių (apie 4 kartus daugiau nei ES): pagal savižudybes, mirtis eismo įvykiuose. Taip pat ir pagal emigraciją.

Priežastys? Už visų minėtų mirčių slepiasi tendencija elgtis save žalojamai. Šią tendenciją skatina ir palaiko socialinio gyvenimo ypatybės, socialiai toksiška aplinka: nepasitenkinimas socialiniais ryšiais, savo gyvenimu, vienišumas, nusivylimas socialine tvarka ir valdžia, beviltiškumas, susvetimėjimas. Negatyvumą kuria ir informacinė terpė.

Daug nesaugumo kyla dėl to, kad žmonės nežino realios situacijos, nes trūksta informacijos. Taigi vienas pagrindinių principų, padedančių žmogui pasijusti saugesniam, yra informavimas, informacijos prieinamumas, išgirdimas klausimų, kurie rūpi žmonėms, ir atsakymas į juos.

– Kaip apsisaugoti nuo negatyvumo?

– Kadangi esu pozityviosios psichologijos šalininkė, receptų, kaip įgyti imunitetą, nedalysiu, nes tai prieštarautų pačiam pozityviosios psichologijos konceptui, kur, kaip minėjau, pabrėžiama ne patarimų ar receptų nauda, o informacijos, objektyvių tyrimų, padedančių žmonėms priimti pagrįstus pasirinkimus, duomenų vertė.

Taigi, atsakydama į klausimą, kaip neužsikrėsti negatyvumu, pasinaudosiu pozityviosios psichologijos tyrimų, kurie nurodo veiksnius, lemiančius mūsų laimę, rezultatais, o išvadas pasidarys kiekvienas jūsų skaitytojas.

Pirma, turtas ir materialinė gerovė nepadaro mūsų laimingesnių – tyrimai rodo, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų materialinė gerovė ir gyvenimo standartai dramatiškai išaugo, o laimės jausmas – visiškai ne.

Antra, tyrimai rodo, kad draugai (draugystė) ir šeima daro mus laimingesnius. Kiti du svarbūs laimės veiksniai – gyvenimo prasmė (tikėjimas kažkuo reikšmingesniu nei tu pats) ir ilgalaikiai tikslai, susieti su vertybėmis ir vedantys vertybių įgyvendinimo link.

www.delfi.lt

Geros nuotaikos

Įkvepiančios mintys

Niekas negali tavęs jaustis žemesniu, nei kiti, be tavo leidimo – Eleanor Roosevelt

Bendras požiūris išvaduoja mus nuo sunkaus darbo- mąstymo – John Keneth Galbraith

Kad uždirbtum daugiau, privalai mokytis daugiau – Brian Tracy

Leisk tiek daug laiko savęs tobulinimui, kad jo neliktų kitų kritikavimui – Christian D.Larson

Tavo gyvenimas gerėja, kai tu gerėji! - Brian Tracy

Neturtingieji ir vidurinioji klasė dirba dėl pinigų, o turtingieji turi pinigų, kurie jiems dirba - Robert Kyiosaki

Patirtis yra tai, ką gauni, kai nepasieki to, ko nori – Anonimas

Didžiausia klaida, kokią galime padaryti gyvenime – tai manyti, jog dirbame kažkam kitam, o ne sau. – Brian Tracy

Svarbu ne tai, ką turi, svarbu ką darai su tai – Anonimas

Dauguma nesėkmių yra iššvaistyto laiko rezultatas – Napaleon Hill

Aukštų pasiekimų kaina – disciplina, vidutinybės kaina – nusivylimas – William Arthur Ward

Tuščios kišenės dar nieko nesustabdė. Tik tuščios galvos ir širdys tai gali padaryti – Norman Vincent Peale

Kai žinai, ką nori pasiekti, geriausia surasti žmogų, kuris jau tai padarė – Robert Kyiosaki

Vienas iš pratimų kuris vadinasi "Aš pasirenku - mane pasirenka"

Pavyzdys:

Aš pasirenku Laimę - Laimė pasirenka mane !!! 

Aš pasirenku Meilę - Meilė pasirenka mane !!!

Aš pasirenku Idealę figūrą - Ideali figūra pasirenka mane !!!

Aš pasirenku Norų išsipildymą - Norų išsipildymas pasirenka mane !!!

Tam, kad atsikratyti blogio reikia su juo išsiskirti:

Pavyzdys:

Aš išsiskyriau su Negatyvu - Negatyvas išsiskyrė su manimi !!!

Aš išsiskyriau su Problema - Problema išsiskyrė su manimi !!!

Aš išsiskyriau su Praeitim - Praeitis išsiskyrė su manimi !!!

Aš išsiskyriau su Skurdu - Skurdas išsiskyrė su manimi !!!

Aš išsiskyriau su Vienatve - Vienatvė išsiskyrė su manimi !!!

Na ir t.t.