Meilė sau

is tikruju niekada negalvojau apie tai ar myliu save ar.... tikriausiai nelabai.....

gal ir myliu.. tik kad klabai dažni pasireiškia matyt ir nemeilė nes esu žiauriai žiuriai savikritiška...

Besąlyginė meilė ir pagarba savo asmenybei yra tikroji terapinio pokyčio pradžia. Pirmiausia pamilstame save – tik tada keičiasi mūsų santykis su aplinkiniu pasauliu, kinta mūsų gyvenimo kokybė. Nemeilė sau – dažna žmonių „liga“, kuri nepriklauso nuo amžiaus, socialinio statuso ar materialinio pagrindo. Pamilti save – tai atrasti, atgaivinti, ar iš naujo sukurti tokį santykį su pačiu savimi, kai nesilygiuojam į kitus, neteisiam ir nebaudžiam savęs už nesėkmes, patikim savo galimybėm ir priimam neišvengiamus ribotumus. Tik pamilę save atrandam minčių, jausmų ir veiksmų vientisumą. Kūno ir dvasios vienovę.

- Laiminga, nes myliu... save

Myli-nemyli-myli-nemyli...ramunės lapelius plėšome burdami Jos ar Jo meilę. O ar mylime patys save? Ne, ne, aš kalbu ne apie egoizmą, kai žmogus susikoncentruoja tik į savo vieno poreikius, norus ir mintis, ir nemato nieko aplinkui. Meilė sau nereiškia, kad nemylėsite kitų. Kaip tik atvirkščiai, juk net Šventajame rašte patariama - „Mylėk savo artimą kaip pats save“.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Agnė Grušauskaitė pasakoja, kad nemeilė sau – dažna žmonių „liga“. Nemaža dalis tų, kurie skundžiasi, kad jų nemyli ar juos žemina sutuoktinis, aplinkiniai ir t.t., iš tiesų patys save skaudina, menkina ir žemina. Pavyzdžiui, - su alkoholiku vyru gyvenanti žmona, atiduoda jam savo atlyginimą, kenčia smurtą, ir teigia, kad tai vyras ją žemina. Iš tiesų, šioje situacijoje, visų pirma, save sumenkino ir pažemino pati moteris, leidžianti taip su savimi elgtis, nepaisyti jos norų ir poreikių. Toks savęs kankinimas – tikras nemeilės sau pavyzdys, kurių šiandieniniame gyvenime apstu.

Kodėl nemylime savęs? Kodėl leidžiame gyvenimui įsukti save tarsi į užburtą ratą, nustojame mąstyti ir matyti, nebesugebame priimti sprendimo ir pasirūpinti savuoju „aš“? Priežastys gali būti įvairios: vaikystės išgyvenimai, kai mažylis mato tėvų tarpusavio santykius, skaudi nesekmė darbe, palaužusi pasitikėjimą savimi ir paskatinusi nemeilę sau, patirta prievarta, stresinės situacijos ir t.t. Nemylintis savęs žmogus linkęs save alinti, labai smarkiai save riboti. Dažnai jis negali ar nenori tinkamai savimi pasirūpinti ir tikisi, kad tai už jį padarys kas nors kitas, kad ir mylimasis. Tačiau jei savęs nemyliu ir skaudinu, - esu nelaimingas. Tad kaip būdamas nelaimingas, galėčiau padaryti laimingu kitą? „Jei savęs nemylėsi ir kiti tavęs nemylės“, byloja liaudies išmintis. Ar tai tiesa? Taip, nes žmogus, esantis šalia, gali mumis pasirūpinti, bet ne absoliučiai. Todėl mokėjimas pasirūpinti savimi, klausytis savo norų, labai susijęs su meile sau. Kuo daugiau rūpinamės savimi, savo poilsiu, poreikiais, lavinimu, tuo geriau jaučiamės, nenualiname savęs, todėl ir kiti šalia jaučiasi geriau. Jei partneris nemyli savęs, su juo sunku bus užmegzti lygiaverčius santykius, nes toks žmogus labai priklausomas nuo kitų. Jis daugiau ims iš kito žmogaus, nei duos. Tokie asmenys dažnai būna nelaimingi, skundžiasi, jaučiasi bejėgiais, mažai ką daro, kad jų savijauta pasikeistų ir t.t. Dėl to gyvenimas šalia tokio, savęs nemylinčio žmogaus, - sunkus. Tiesa, nemeile sau „sergantys“ žmonės gali labai rūpintis savo partneriu, bet tas rūpestis kyla iš nesaugumo jausmo, baimės būti paliktam, vienam.

Kartais išmokti mylėti save – nėra paprasta. Prievartą, kitų niekinimą patyrę ir dėl to meilės sau netekę žmonės šią „sieną“ neretai sugeba įveikti tik psichoterapijos metu. Būna, kad žmonės patiria tarsi vidinį nušvitimą – sako, vieną rytą pabudau, supratau, kad gyvenimas yra gražus, ir aš esu vertybė, - bet taip būna retai. Permąstyti savo vertybes pavyksta dramatiškų įvykių – ligos, mirties akivaizdoje. Tuomet suvokiama, kad gyvenimas brangus ir aš esu vertas kažko daugiau, nei gyvenau iki šiol.

Pamilti save nėra paprasta, bet įmanoma, ir – labai svarbu. Nes nemylėdami savęs niekaip nesugebėsime pasijusti iš tiesų laimingais. Dėl to tikrai verta galvoti apie savo gyvenimą, - ką aš darau, ko noriu. Ar tuose santykiuose, kuriuos turiu, mane ir mano norus iš tiesų girdi ir gerbia? Kiek tie santykiai atitinka mano lūkesčius. Ar kažko nedarau prievartaudamas save? Nes dažnai darome, ko nori kitas, bet lyg per prievartą. Jei nėra gera, kodėl nepagalvojus, ką padaryti, ką pakeisti savo gyvenime. Savęs analizavimas, savo norų suvokimas būtų labiausiai veiksmingas, įveikiant nemeilę sau.

Meilė sau susijusi ir su aplinkinių meile mums. Jei artimieji rodo savo meilę, pačiam žmogui lengviau save mylėti. Tai ypač aktualu, jei kalbame apie vaikus. Suaugęs žmogus, jei save myli, vertina, - jis girdi save ir pats apie save galvoja, o tie, kurie numenkina save, jie labiau pasikliauna aplinkinių nuomone, - „ką tas apie mane sakė, tai toks aš ir esu“. Tačiau suaugęs gali rinktis. Tuo tarpu vaikas negali nutraukti santykių su tėvais ir ieškoti meilės kitur, todėl tėvų meilė mažyliui labai svarbi. Vaikas, jis galvoja apie save taip, kaip apie jį galvoja tėvai, todėl, jo meilė sau priklauso nuo tėvų meilės.

Mylėti save, - nereiškia duoti mažiau meilės kitiems. Tiesiog nepamirškite, kad negalima visiškai atsiduoti kitam, paminant save. Mylintis save žmogus kūrybiškesnis, jo gyvenimas turininigesnis, jis ieško savęs, o iš to atsiranda pasitikėjimas savimi. Tada ir kitiems norisi pažinti mus ir, aišku, dalintis žaviu jausmu – meile.

Savęs pažinimo – privalote suprasti, kokios emocijos jus valdo.

Savo emocijų kontroliavimo.

Motyvacija – emocijų panaudojimas savo tikslams siekti.

Kitų žmonių jausmų supratimas.

Santykiai su aplinkiniais – padėkite kitiems kontroliuoti savo jausmus.

Savęs pažinimas

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog kiekvienam savi jausmai turėtų būti akivaizdūs, tačiau dažniausiai jie būna užslėpti. Emocinis savęs pažinimas yra nuolatinis savo vidinių būsenų stebėjimas. Visiškai supaprastintai tariant, savęs pažinimas ir sugebėjimas valdyti savo emocines būsenas, yra vienas ir tas pats. Emocijos gali būti 2 tipų – sąmoningos ir nesąmoningos. Dauguma jausmų užvaldo sąmoningai, net nesuvokiant jų egzistavimo. Būtent nesąmoningos emocijos ir turi didžiausią poveikį mūsų elgesiui. Save kontroliuoti galima tik tada, kai žinai, kokie jausmai tave valdo.

Emocijų kontrolė

Sugebėjimas kontroliuoti save ir atlaikyti emocines audras jau senovės Graikijoje buvo laikomas didele vertybe. Gyvenimas be jausmų būtų nuobodus ir nykus, tačiau reikia išlaikyti teisingą emocinę pusiausvyrą. Nors emocijų protrūkis nėra labai dažnas gyvenimo atvejis, bet jis gali pridaryti daugybę žalos. Emocinių būsenų valdymas yra vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvenimo įgūdžių. Žmogaus smegenys sudarytos taip, kad mes labai menkai galime įtakoti, kada ir kokie jausmai mus užvaldys, bet kiek jie tęsis – priklauso tik nuo mūsų pačių. Kai valdai savo nuotaikas, valdai ir savo elgesį.

Motyvacija

Pozityvi motyvacija yra iš pagrindinių raktų į visus pasiekimus. Garsiausi pasaulio sportininkai, muzikantai išsiskiria savo sugebėjimu praktikuotis, treniruotis ir bandyti metų metus, kol galų gale pasiekia savo tikslus. Emocijos įtakoja mūsų elgesį – jos arba padeda mums išnaudoti savo įgimtus sugebėjimus, arba riboja mūsų potencialą. Negatyvios emocijos stipriai varžo žmogaus mąstyseną, teigiamos emocijos protinius sugebėjimus dar labiau sustiprina. Tačiau ir negatyvius jausmus galima panaudoti savo motyvacijos stiprinimui ir užsibrėžtų tikslų siekimui. Psichologai, tyrę lyderius įvairiausiose veiklos srityse, pastebėjo, kad jie visi būna tam tikroj emocinėj būsenoj, kuri angliškai vadinasi “the flow” (tėkmė, srovė, sklandumas). Tai aukščiausias emocinio intelekto taškas. Tokia emocinė būsena pasiekiama tuomet, kai žmogus būna užsiėmęs pačia įdomiausia jam veikla. Tada visos emocijos, dėmesys ir energija yra nukreipta tik į vieną tašką – užduoties vykdymą. Tai susižavėjimo, netgi ekstazės būsena, kai smegenys dirba visu pajėgumu ir gali įveikti sunkiausius iššūkius.

Kitų supratimas

Kuo labiau pažįstate save, tuo geriau galėsite suprasti ir perskaityti kitų žmonių jausmus. Tie, kurie sugeba užjausti ir suprasti kitus, yra labiau mylimi, mėgiami ir gerbiami. Su tokio tipo žmonėmis visi mielai bendrauja. Užuojauta ir supratimas atsiranda ankstyvoje kūdikystėje, iš neverbalinio fizinio bendravimo tarp vaiko ir tėvų. Kadangi kūdikis nemoka kalbėti, jis turi jausti stiprų emocinį ryšį. Vaiko auginimas ir auklėjimas yra pats geriausias testas jūsų neverbaliniams bendravimo įgūdžiams nustatyti. Būtent todėl moterys suprasti, užjausti ir skaityti subtilius kito asmens neverbalinius signalus, sugeba kur kas geriau nei vyrai.

Tarpusavio santykiai

Mokėjimas reikšti savo jausmus ir mintis yra svarbiausias bendravimo elementas. Emocijos yra užkrečiamos. Bendraudami mes nuolatos siunčiame emocinius signalus ir nesąmoningai perimame bei mėgdžiojame emocijas, kurias įžvelgiame aplinkiniuose. Emociniai signalai veikia vieni kitus. Bendraudami žmonės netgi pamėgdžioja vienas kito kūno kalbą. Toks nuotaikų, neverbalinės kūno kalbos ir emocinių signalų suderinamumas yra pagrindinis faktorius, nulemiantis efektyvų tarpasmeninį bendravimą.

Kuo geriau jaučiate, suprantate kitų jausmus ir kontroliuojate savo siunčiamus signalus, tuo didesnę įtaką ir poveikį turite kitiems žmonėms.

Meilė yra anapus kalbos. Kai širdis prabyla, kalba nebėra daugiau kliūtis. Vis dėlto kad suvoktume meilę, mums reikia iš savo širdžių pašalinti etiketę „esu nelaimingas“. „Aš - nelaimingas“ – tai prisiskiriam sau ir visaip skatinam. O kodėl taip elgiamės? Dėl streso ir iš to kylančių konfliktų. Padarykime, kad nė vienuose namuose neliktų streso ir išsilaisvinkime iš konfliktų, vykstančių prote. Tai yra savęs pažinimas.

Sėkmės raktas — meilė sau

Kokie žmonės traukia kitus kompanijose ar darbo kolektyvuose? Greičiausiai tie, kurie jaučiasi laimingi, yra ramūs, atviri ir geranoriški. Tuo tarpu su savo trūkumais negalintis susitaikyti žmogus elgiasi neužtikrintai. O tai taip pat reiškia, jog jis nemyli savęs.

Mylėti save - tai nereiškia užmerkti akis ir nematyti savo netobulumo: juk trūkumų turime visi. Meilė sau reiškia tikėjimą, kad gali išspręsti visas problemas, nes esi gražus, stiprus ir protingas.

Meilė sau dažnai tapatinama su egoizmu, tačiau tai nėra vienas ir tas pats. Egoisto etiketė klijuojama vien tik savo interesus ginančiam žmogui, tačiau reikėtų skirti piktą egoistą nuo išmintingojo.

Piktas egoistas, siekdamas savo tikslų, išnaudoja kitus žmones. Išmintingas egoistas visada pasiruošęs bendradarbiauti. Jeigu reikia, jis ieško kompromiso. Išmintingas egoistas myli save, bet jį myli ir aplinkiniai žmonės.

Psichologai jau seniai pastebėjo, kad pasikeitus žmogaus vidiniams įsitikinimams, nesąmoningai pasikeičia ir jo elgesys. Procesas gali vykti ir atvirkštine tvarka - keisdami savo elgesį, mes nejučiomis pakeičiame ir savo vidinius įsitikinimus. Sudėtinga? Panagrinėkime vieną pavyzdį.

Mergina drovisi savo išvaizdos, t.y. mano, kad yra nepakankamai graži. Ji kūprinasi, nežiūri kalbančiajam į akis, vengia aplinkinių dėmesio. Kaip gi jai pasikeisti?

Pirmas kelias - pirmiausia pakeisti savo vidinius įsitikinimus: pamilti save, įtikėti, jog esi ir graži, ir protinga. Tada pasikeis ir elgesys. Antras kelias - iš pradžių keisti elgesį: mėgdžioti savimi pasitikinčius žmones, perimti jų judesių, gestų, žodžių kontūrus, treniruotis prieš veidrodį. Ilgainiui ims keistis ir žmogaus vidiniai įsitikinimai dėl savo išvaizdos ar protinių sugebėjimų.

VYRO klausimas: Noriu prašyti Jūsų pagalbos ir patarimo kaip susikalbėti man su savo kūnu. Kaip pamilti save? Nebejaučiu sau jokios pagarbos – nuolatinis valgymas, pasyvus rūkymas ir pastovus gėrimas savaitgaliais. Manau tuoj į žmogų nebebusiu panašus. Turiu 20 kg antsvori, surukau po pakelį cigarečių per dieną, prisigeriu pastoviai iki “komos” būsenos. Manęs jau net draugai nebeatpažįsta. Nukabinti jau dominančią panelę net nebeturiu noro, pradėjau jausti gyvenimui apatiją. Sveikatos problemos jau invalido pažymėjimo prašosi. Prašau, pagelbėkite kuo galima???

ATSAKYMAS: Yra įvairių metodų, praktikų ir būdu kaip galima susitvarkyti savo gyvenimą ir judėti į priekį. Norint jį kardinaliai pakeisti aš rekomenduoju susirasti žmogų kuris tau galėtu padėti gyvai su tavimi dirbant nuolatos.

Grįžtant prie klausymo.

Kas tavo gyvenime atsitiko, kad taip pradėjai gyventi? Kokie įvykiai tai įtakojo?

Viskas kas vyksta tavo gyvenime turi priežastis ir pasekmes. Radus priežastis ir jas pašalinus galima išsivaduoti iš tave supančių pančių (pasekmių).

Kitas dalykas, dėl kokių priežasčių tu geri ir be saiko valgai?

Iš esmės turi turi savęs klausinėti ir rasti priežastis, dėl kokių priežasčių taip gyveni kaip gyveni? Taip elgiesi kaip elgiesi?

Tada susitvarkyti su savo emocijomis, nes mano manymų jos tave dabar labiausiai ir “ėda” iš vidaus. Bet turiu gera žinia. Emocijos yra tavo ir niekeno kito, todėl su jomis gali susitvarkyti tik reiks padirbėti.

Tada turėtum mintyse matyti savo gyvenimo vizija, kaip tu atrodai, kaip tu jautiesi, ką tu veiki ir judėti link jos. Dabar ką tu savo mintyse matai, tik tai, kad sveri 20kg daugiau, nuolatos geri ir valgai. Matyk tokį save, koks nori būti ir judėk link to.

Man tavo būsena labai pažįstama, nes pusę metų pats buvau joje. Viršsvoris, viskam apatija ir t.t. Viena diena tiesiog suvokiau, kad jau nebegaliu švaistyti savo gyvenimo ir turiu judėti į priekį, kas buvo to nebėra. Pradėjau mankštintis, medituoti, sportuoti. Skaityti sėkmės psichologijos knygas, tobulėti. Jeigu aš atsistojau ant kojų, gali ir tu.

Gal kada galėsite patarti, kai artimas žmogus pradės tokį pokalbį.