Kaip reaguojat į svetimų žmonių pamokymus?

Vakar su drauge nuėjome į SENUKUS, jos dukrytei, kaip ir mano mažajam, du su puse. Kadangi mes rinkome darželio grupei dovanėles, vaikams taip pat jos parūpo. Na pradėjo jie imti iš lentynų vieną, kitą žaisliuką, kilnoti, žiūrinėti, bet nieko neplėšė. Aišku, kai ką krovė ant žemės, kai ką į vežimą. Mūsų nuomone, nieko jie baisaus nedarė, Senukų konsultantė irgi nieko jiems nesakė, padėjo mums... Ir čia atėjo maždaug 50 metų moteriškė. Draugės mergytė besisukdama su dėže ją užkliudė. Ko tik mes neišgirdom: kad vaikai terlioja žaislus, kad negalima bus jų pirkt, kad iš viso vaikų negalima vestis ten, kur žaislai, nes jų paskui iš viso neina ištempt, kad jie išlepinti, kad mes nemokam vaikų auklėt, kad išpirksim VISUS žaislus, nes būtent ir jai tokio reikia ir t.t. Na aišku ir įprastą "mūsų laikais..." liepė VAIKAMS "GREIT VISKĄ SUTVARKYT". Pasijutom nejaukiai, nors nieko blogo nei vaikai, nei mes nedarėm. Kažkaip nutylėjom, vaikai stovėjo išsigandę, nes moteriškė ne tai, kad bambėjo, bet kalbėjo pakeltu tonu. Na grįžom, nuplovėm nuoskaudą šampanu, bet...

Suprantu, kad kartais suaugusieji gali paauklėt svetimą vaiką, bet ar nepersistengiama... Ar čia krizė taip žmones veikia...

Mano nuomone šiuo atveju ta moteriškė buvo tikrai neteisi, jei parduotuvės konsultantė nieko jums nepasakė, tai pašalinis žmogus neturėtų kištis, juk už prekes atsakinga parduotuvė. Jei pašalinis žmogus mato ką vaikučiai daro negerai, manau turėtų gražiai pasakyti tai tėvams, patarti, bet tikrai nebarti vaikų ar šnekėti pakeltu tonu.

Na nemanau, kad labai jau ten ką blogo darė. Jei jau pamatydavom, kad per daug įsijautė, ar žaislus ant žemės deda, sudėdavom atgal. Taip jau neleidom įsijaust, o tai visą parduotuvę būtų perkraustę. Nes šiaip rinktis irgi ne taip paprasta: to neturi, kiek reikia, šito kaina netinka ir pan. Savo grupei nuvažiavau ir viena nupirkau, o čia draugė paprašė padėt. Aišku, ko gero geriausiai eit be vaikų, bet ne visada gali juos palikt... Praėjo ne vienas ten žmogus, kiti paklausdavo"ar praleisit", nusišypsodavo, bet užkliuvom tik vienai.

ziurint kada ir del ko aukleja...Is tikruju nepatinka man :) ...Suauges pazistamas gali,o svetimi...

Is viso mane erzina,kai vaikas verkia,o kokia bobute lenda i akis "kaip negrazu...argi taip galima...",o kai dar pagrasina pasiimti su savimi,tai maniske nenusiramina,o dar labiau klykti pradeda.

Tikrai, kažkada mačiau, kaip parduotuvėj vaikiuką šitaip moteriškė "auklėjo", atseit pasiimsiu su savim. Tas vaikiukas dar labiau klykt pradėjo :unsure:

O aš manau, kad nei vienas, tuo labiau svetimas žmogus neturi teisės auklėti ne savo vaikus, tam yra mama. Ir jei mama mano, kad vaikas nieko blogo nedaro, tai reiškia viskas tvarkoj. O jei tarkim mama gal ko nors nepastebi kad vaikai daro kažką negero, tai galima prieiti gražiai bent jau ką nors pasakyti, bet jokiu būdu nepakeltu tonu kaip zinulės atveju :unsure:

jo pilnai pritariu dorey,dar viskas priklouso nuo tono,pav pas mane buvo panasi setuacija,viena babulka ant mano vaiko pradejo kalbet su labai pakeltu tonu,uz tai kad jis parduotuvei jai neticei ant kojos stojo.ji taip reke.o mano vaikutis labai joutrus kaip pradejo verkt nes istikruju isigando.bet as netilejou gerai jai atsakiou :) bet tuo metu nuotaika buvo nekokia.

tai po to ivekio jis pradejo bijoti svetimu zmoniu.va ir rezultatas nuo tos babulkos