Labukas Scenariujus rastas internete: (tėčio jubilėjus) Kaip greitai bėga dienos, mėnesiai ir metai. Apsidairai aplink – pavasaris, o štai ir vėl ruduo. Nors amžių mes skaičiuojame gimtadieniais, Bet tik vaikystėj laukiam jo. Ir vėl ruduo pakeičia vasarą, o rudenį - žiema. Ir kaip kasmet, nei vieno neaplenkdama, Aplanko mus kiekvieną ši diena. (Pradedam su gimimo diena dainuoti. įneša tortą su fejerverku.) ................................................... Gyvenimas - tai neprašoktas tango Tad įsileisk jaunystę ir būki vėl su ja. Pakelk šampano taurę Atėjo penkiasdešimt, jie jau čia. Kviečiame visus prisipildyti ir pakelti šampano taures. .................................................. 2 Mielas tėti, prieš keliasdešimt metų, ant aukšto stataus Tavo gyvenimo kalno įsižiebė Tavo gyvenimo stebuklingas žiburys. Žibėjo jis kaip žvaigždė, apsiaustas šviesiu ratu iš aukso raidžių. Kiekvienus savo gyvenimo metus Tu ėjai prie šio kalno, stebėjai jį, ir po truputį kopei vis aukštyn ir aukštyn, kad užlipęs galėtum išskaityti aukso raidžių užrašą. .................................................. Ir štai atėjo ta diena, kai Tu , įkopei į gyvenimo kalną, ir gali perskaityti svarbiausią gyvenimo tiesą: svarbiausia gyvenime – laimė. Žmonių laimė. Tad išgerkime už žmonių laimę. O kad jūsų taurės niekada nebūtų tuščios mums reiktų išsirinkit stalo komendantus. Klausimai komendantams: Kodėl gandras, norėdamas pailsėti pakelia vieną koją? (Jei pakeltų abi, jis pargriūtų) Kas amžiaus viduryje nešiojo pačią didžiausią skrybėlę? (Kas turėjo didžiausią galvą) Kokia liga žemėje niekas nesirgo? (Jūros liga) (įteikiame švilpukus) .................................................. Istorija skaičiuoja šimtmečius, žmogus - metus, valandas, dienas, skubanti sekundė skaičiuoja žmogaus metus. Tau mama, šiandien suskaičiavo 50. Tai ir daug ir mažai. Daug, jei matuosime nuveiktais darbais, mažai, jai kalbėsime apie žmogaus amžių. Na ir kas, kad 50. Tai tik du kartus po 25. Tai tik dvi ugningos jaunystės viename taške, tai prabėgusių ir ateinančių dienų prasmingo skrydžio apmąstymas. Tad leisk dar kartą perbėgti tavo viso gyvenimo prisiminimais ir šiandien jais pasidalinti su visais čia susirinkusiais. I dešimtmetis (nuo gimimo iki 10 metų) Žmogaus kelias prasideda nuo to, kas arčiausiai: nuo artimųjų, nuo tėviškės. Čia randame tą vietą, iš kurios pradedame savo kelią į pasaulį, be sienų, be ribų... Kur buvai tik mažu vaiku ir mėgavaisi gyvenimu....nerūpestingai lakstei per pavasario šiltą lietų, stebėjai savo nekalto veidelio atvaizdą balutėse....garsiai juokeisi ir negalvojai apie nieką... tiesiog juokeisi... basom kojom lakstei po rytmečio rasotą žemę.... Taip, vaikystė - tai pats nerūpestingiausias gyvenimo tarpsnis, pilnas vaikiško džiaugsmo ir dar neapkartintas gyvenimiškų rūpesčių... Galbūt todėl ir atsiminimai iš tų laikų yra patys šviesiausi ir saldžiausi... Tai gal sugrįžkime į tą vaikystę, išgirskime nuo vaikystės Tave lydėjusių žmonių prisiminimus, pasiklausykime ką jie šiandien mena. (galima Eugenijų Petroką pakalbinti). .................................................. Dabar mes norėtume uždegti žvakutę, kuri simbolizuotų pirmąjį Tavo gyvenimo dešimtmetį. (Uždega). Dabar visus kviečiame išgerti už tėčio vaikystę. Ir labai atsiprašau, bet turiu kai kuriems pastabų dėl elgesio šioje salėje: 1. Kas neišlaikys baliaus tempo ir nenugalės grindų traukos – bus pasiųsti į virtuvę pataisos darbams. 2. Kilnojančius stikliuką, bet negeriančius (išskyrus nepilnamečius) bausti, kaip simuliantus vengiančius visuomenei naudingo darbo. 3. Moterys, kurios žvalgosi į svetimus vyrus įsimylėjusiomis akimis – bausti kaip už apgalvotą ginklo panaudojimą. 4. Tokiu pat atveju vyrus bausti kaip už medžioklę draudžiamoje zonoje. 5. Moteris dažančias lūpas, antakius, blakstienas bausti kaip už gamtos žalojimą. O dabar jau galima išgerti, o muzikanto paprašysim dainos. .................................................. Antras dešimtmetis. 10-20 metų. Skaičiuodamas metus, peržengei suaugusiųjų pasaulio slenkstį, už kurio palikai vaikiškus žaislus, nerūpestingumą ir tuos laikus, kai vis dar tikėjai pasakomis... Pažinai pirmosios meilės skonį, tokį nepaprastą ir ypatingą. Tas saldus žodis – meilė. Tai kažkas nesuvokiamo ir neaprašomo. Kad ir kokia ji būtų, ji visada ateina nelauktai, tyliai prisėlina, pakutena širdį ir tada jau išsiskleidžia, pačiumpa į savo glėbį ir nuneša kažkur toli toli, kur visos svajonės tampa tikrove, kur egzistuoja tik dvi širdys, tik tu ir ji. .................................................. Tad nuo Tavo žmonos – mūsų mamos norėtume tarti šiuos žodžius: Dėkoju Tau už mano laimės sūkurimą, Už dvasinę ramybę ir jausmus, Už mano užgaidų ir norų supratimą, Už dovanotus man jaukius namus. Tikiuosi, kad ir Tu esi laimingas, Tikiuosi, kad aš miela Tau... Tad lai puikus gyvenimas pavirsta Prasminga amžinybės visuma. Tad už šį prasmingą gyvenimo dešimtmetį norime uždegti antrąją Tavo gyvenimo žvakelę ir pakviesti visus pakelti taures už Jus abu ir pamatyti Jūsų meilės valsą. .................................................. 3 dešimtmetis – 20-30 metų. Gyvenime ateina laikas, kai nebegali gyventi vienas. Tada žmogus ir kuria šeimą, kurioje jaučiasi saugus. Čia nugali savo vienatvę, baimę, įveikia neviltį ir savo gyvenimą ima suprasti kaip dalį kažko didesnio... Šis dešimtmetis Tavo gyvenime buvo pats prasmingiausias ir turtingiausias. Tu tapai tėtis. (visi vaikai pakyla ir atsistoja). Jolanta K. Mes visuomet vaikai prie tavo kojų, Po tavo glostančia ranka mes vėl maži, Delne Tu mūs kelius ir klystkelius neši, Vedies atgal į erdvų, skambantį vaikystės namą. Jolanta B. Mes visuomet vaikai prie tavo kelių, Ir kaip vaikai, mes žadam būt geri, O Tu žiūri, Tu taip šiltai žiūri, Kaip mes apleidžiame vaikystės erdvų namą. Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos - padangių žydruma. Asta Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas Tu man sakai, tu man kartoji, Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmonės - dideli vaikai. Regina Tik pažvelki, mes seniai užaugom Ir išskridom paukščiais iš Tavų namų. Tiktai Tu, dar gimtą lizdą saugai, Kad sugrįžt galėtum, kai mums neramu. Emilija Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Tu glaudei kiekvieną prie savo širdies. Šiandien Tau gėlių mes puokštę dovanojam Ir ilgiausių metų norim palinkėt. (Visi atnešam skarbonkes su gėlėm; tada Tomas atneša juostą užriša, Martynas atneša gėlę vazoninę, Emilija vokelį). .................................................. Žvakutės liepsna pažymėkime turtingą trečiajį dešimtmetį. Kviečiame visus pakelti taures už jį. .................................................. 4 dešimtmetis – 30-40 metų. Yra sakoma, kad žmogus laimingas tada, kai jis yra reikalingas ir mylimas. Apsidairyk ir pažvelk, kiek šiandien čia susirinko Tavo artimųjų ir draugų. Draugai...kas jie?...Ar tie, kurie Tave myli... ar, tie, kurie Tave skaudina... o, gal tie, kurie paprasčiausiai yra šalia... ir nesvarbu, jie jauni ar seni, aukšti ar žemi...nesvarbu! Tavo širdyje visiems užteko vietos, savo šypseną, jaunatvišką energiją dalinai jiems visiems. Tad šiandien gali didžiuotis, turėdama tokį didelį draugų ir artimųjų būrį. Atėjo pats laikas keletą žodžių tarti Tavo sutiktiems draugams ir giminaičiams. .................................................. Draugų prisiminimus ir linkėjimus lai įprasmina ketvirtoji žvakutės liepsna, skelbianti apie šį dešimtmetį. Buvo įspėjimų, patarimų, linkėjimų, prie viso šito noriu dar pridurti, ką visi be išimties privalote daryti visą laiką kol balius tęsis: 1. Daug valgyti. 2. Dar daugiau gerti. 3. Neliūdėti pačiam. 4. Rūpintis savo kaimynais, prižiūrėti ir linksminti juos. 5. Linksmai šokti. 6. Skambiai dainuoti 7. Visur ir visada palaikyti gerą nuotaiką. .................................................. 5 dešimtmetis – 40-50 metų. Tau pavyko sukurti savo pasaulį. Jame meilės užteko ne tik saviems vaikams, bet ir į tavo mažąjį pasaulį įžengusiems naujiems šeimos nariams. Algis Į šią šeimą mane priėmė kai vedžiau Reginą. Su uošviu iškart radom bendrą kalbą prie butelio, nes sutapo mūsų pomėgiai. Kartu iškentėm ne vieną turgų, pasidalinom ne vienu filmu. Tad įteikiu uošviui butelį, kurio jis visuomet iš manęs reikalauja. (paduoda mažiuką buteliuką, po to jau ir didelį.). .................................................. Buvo džiaugsmo akimirkos, buvo liūdesio valandos... Buvo pavasario audros, buvo alsus vasaros nuovargis, brangus rudens susimąstymais... Visko buvo šitam ilgam kely... Išaugo vaikai... Sukūrė savo šeimas. Šiandien švelnios anūkų rankutės grąžina dosniai ir nesavanaudiškai dalintą namų šilumą, kurią nuolat saugojai ir globojai kaip didžiausią šventenybę. Žvakutės liepsna pažymėkime šį dešimtmetį. Šiandien už tai viską tariam Tau ačiū ir norim Tau dovanoti visą savo meilę ir šilumą, kurią puoselėjai mumyse. Štai dega visas Tavo gyvenimas. (Žvakidę padedam į vidurį prie tėčio, Emilija užkabina medalį). .................................................. Žaidimas NEIŠLIETI NĖ LAŠO Visi svečiai sėdi prie stalo ir ratu siunčia taurę. Kiekvienas įpila į ją kokio nors gėrimo. Paskutinis, kuris perpildo taurę, ir gėrimas ima bėgti per kraštus, turi pasakyti tostą ir išgerti. Žaidimas „informacija“, ar atsakymas teisingas pasakys tėtis. 1. Tiksli Remigijaus Kučinsko gimimo data. (19580113) 2. Kelintais metais Remigijus vedė? (19810725). 3. Kiek šiuo metu Remigijus augina kiaulių ir karvių? 4. Kokioje mokykloje Remigijui liko tik išlaikyti egzaminus, kad gautų baigimo pažymėjimą? 5. Kokius filmus labiausiai mėgsta Remigijus? 6. Remigijaus mamos vardas, pavardė, adresas. 7. Išvardinkite Remigijaus pusbrolius ir pusseseres. 8. Papasakokite bent vieną anekdotą iš Remigijaus repertuaro. 9. Į kokią partiją Remigijus norėtų įstoti? 10. Kas, besimokant vidurinėje mokykloje, buvo Remigijaus klasės auklėtojas?. Išdalinami laikraštukai, visiems prisiminimui
