gintaras71

Tu nebūk Nikodemu,atgimki! Iš maldos,su malda,ir per maldą, auga tavo pirminis žmogus. Jei tikėjimas tau nėra duona, nesijausi pavalgęs,dangaus. Dėl erškėčių neverta aukotis, jeigu juose nemiršta kažkas. Šie gyvenimas tavo pražuvęs, jei negimsi iš aukštybės**,vidum. Tu nebūk Nikodemu*,atgimki!, ir palik visas pasakas vaikams. Su laiku,tu į maldą įžengsi, kurioje,pats kalbėsi su Dievu. 2010.05.20 G.A Nikodemas* Naujasis testamentas.Evangelija pagal Joną,3-čias skyrius. 2,3,4 ir t.t,žymi skyriaus eilutes. Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas*, žydų didžiūnas. 2 Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“. 3 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės**(iš aukšto) negalės regėti Dievo karalystės“. 4 Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ 5 Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę. 6 Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia. 7 Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės. 8 Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip esti ir su kiekvienu, kuris "gimė iš Dvasios“.

Aplamai,esate gyva asmenybė. Kalbėkite,rašykite...savo šviesias mintis! ******* ***** *** Meilė,-kalėdų pradžia, iš jos byra snaigės,gerumo banga. Tu mano kalėda,širdy,jausmuose, nes gimsti kas dieną,kad regėčiau tave. Tu naktis naktyje,tu diena dienoje, tu regi ir karalius,kurie lanko tik tave. Iš vilties gauni vilty,kartais mažą,bet ji tikra, o tikėjimo karalius,tave laimina,kad tu būtum dar stipresne. Nebijok pasijausti apsnigta,sulyta, tu gimei kad mane pakeltum,man būnant ne tik šviesoje. Aš matau tave jausdamas,tik iš tolo,lyg ugnyje, tavo branduolio skeveldros,mane nežeidžia,nes tu tiesa. 2009.12.19 G.A

Iš tamsos gimsta šviesa,iš šviesos gimsta tamsa, kas vakar žibėjo,tas šiandien gali tik dulkėt. Neišradau gyvenimui daugiau šviesos,tamsos, aš viską tik tai iš jutau,iš ten kur visko daug. Ne tik akim liečiau pas save tamsą, ji buvo pamatyta,ištirta širdies. Tik tamsoje širdis suprato savo skausmą, tik tamsoje visi keliai paklysta,savo tamsoje. Kai supratau,kad ne tamsa gyventi noriu, pradėjau vengt tamsos,nors ji visada šalia. Girdėjau balsą kviečiantį užeit pas šviesą, ir būt dalis šviesos,pas šviesą,ir už jos. Gimiau tamsa,gimiau šviesa, dvi prigimtys kovoja viena su kita. Ne visada galiu kažkam naktį,sava šviesa pašviesti, ne visada galiu kažkam dienoj,sava tamsa jo dieną keist į naktį. Neklausk kodėl mane matai be auros, aš neprašiau dangaus,kad gimčiau ne žmogus. Jei aš žmogus,turi mane priimt kaip žmogų, jei ne,ieškok ko ieškai tu,ne žemėj,bet dangui.

Gražu Eitvydėle... ;) Pažvelkime kartu į ateitį, gal pamatysim mus tenai kartu. Gal pamatysime ten mūsų meilę, kuri mylėsis tarpe mūs... :)

Ačiū jums! Gražius dedate eilėraščius jūs...

Tu žodis meilė,ar žinai, ir raidėmis,garsais esi tu meilė. Tave tariu su lūpomis,su širdimi, jaučiu tave arčiausiai,už žodžius kitokius. Tariu aš tave dieną,naktyje, ir tardamas tave bučiuoju. Nudailinta jausmais esi, per žodį meilė virsti kūnu nuostabiu.

Užeikite į zebra dienoraščius. Mano niką žinote...

Supratau Eitvydėle Na ,mano eilėraštukai yra labai paprasti,vaikiški

Eitvydė,jūsų labai gražus eilėraštis,apie šeimą... Geistė,jūsų irgi labai graži kūryba!

Gerai katalikybe kaikas vadina. Marijanos tikėjimas. Tipo,žmogus meldžiasi ne Jėzui,bet...Marijai. Man niekada katalikybė nepatiko.Net vaikas būdamas jausdavau baimę jai. Tik vėliau sužinojau kodėl... Kur Dievo dvasia,ten laisvė. Dievo žmogus vaikšto kur nori,ir tamsa jam neturi galių. O paprastas žmogelis,net savo balsą tingi pakelti...koks naivumas.

Nesuklupk!...

Maža gyvybė tavo kūne, pavirtus meilės ji paukščiu. Lauke žiema,o tu plasnoji, atskrisk,sušildyk tu mane. Sušildyk mano širdies žiemą, jausmai lyg gėlės vėl atgis. Pavasario ranka ištipdins ledą, o tu sugrįžki pas mane.

Leisk man nors kartą,prisiliest prie tavo lūpų. Aš būsiu trumpas šypsnis tau veide. Leisk vieną kartą prisiliest prie tavo sielos, Ir savo širdžiai įsakysiu tavę pamilt.