-
Pranešimai
229 -
Užsiregistravo
-
Lankėsi
Visas ArasLT turinys
-
Kažko neįkirtau - Afrodita toks pat forumietis, kaip ir mes visi. Ir ji - NE MANO ŽMONA... O už bandymus - dėkui, nors ir nerandu juose jokios naudos sau...
-
Labas, G-spot, Pabandysiu atsakyti į tavo klausimus... kadangi tu (cituoju) "tingejau viska skaityt", tai ir užduodi dalį klausimų, kurių visai nereikėtų, jei mokėtum ne tik skaityti, bet dar ir suprasti tai, ką skaitai... Noriu paklausti, kiek metų esi vedęs, nes sprendžiant iš "patarimų", tikriausiai jau bent kokį 20 metų (nors tau tik 17)... Šiaip tai aš tą temą pradėjau ne dėl "seksologo" patarimų - kalba buvo apie šeimą (net ir pavadinime tas parašyta), apie tarpusavio santykius ne vien lovoje. Tavo "teorinis" šeimos įsivaizdavimas gal ir nieko, bet tai tik teorija, o aš kalbu apie kasdieninį gyvenimą, apie realius santykius, apie realias problemas - kaip "turėtų" atrodyti ideali šeima, aš tau galiu pripilstyti visą knygą, tik naudos iš to, kaip iš ožio kūlės - nei pieno, nei mėsos... Suprantu, kad norėjai pasigirti, kaip ir ką moki lovoje (ar bent svajoji mokėti), gal kuriai jaunesnei panelei forume tą ir patiko skaityti, bet mudu niekaip nesusikalbėsime... Susidaro toks įspūdis, kad sliekas paukščiui dėsto skraidymo pamokas... Tad gal abseisim be absurdiškų debatų ?
-
Kagi, teks susitaikyti... Bent jau žinosiu, kas ir kaip...
-
... arba jei taip įdomūs balsavimo rezultatai - kas gi trukdo laiks nuo laiko ir pačiam temą susirasti... Pilnai pritariu...
-
Logiška. Nors ta logika ir įdomi...
-
Rankos nekelsiu - kantrybės neužteko...
-
Pvz.: Išsiskleidžiu temas už savaitę, temoje "Xforumiečių amžius" stuplepyje "paskutinis veiksmas" parašyta, kad tema liesta vakar 12 val, pakutinis parašęs yra "Afrodita". Jei įeinu į paskutinį lapą toje temoje matau, kad tikrai paskutinis parašęs yra "Afrodita" - tik ji rašė 11 dieną, o ne vakar... ir su laiku tas pat... Kaip aš tą turiu suprasti ? Ar data ir laikas pasikeičia TIK nuo "pažiūrėjimo" ? Jei taip, tai kažkaip nebesiderina "Paskutinis parašęs" prie datos ir laiko. Gal čia ir nieko baisaus, bet kažkaip intuityviai norėtūsi suprasti, kad "paskutinis veiksmas" - data, laikas ir autorius yra apie tą patį...
-
Tada turiu dar vieną klausimą: "Nauji pranešimai" rodo, kad tema "nauja", dešinėj rašo kokią dieną, kokiu laiku ir kas paskutinis "rašė" Pastebėjau, kad nevisada tai yra teisybė - jei palyginsim informaciją čia ir atsivertus tos temos paskutinį puslapį (turiu galvoj datą ir laiką)... Ar ką ne taip suprantu ?
-
Na man tiesiog buvo įdomu... netrukdo.
-
Norėčiau paklausti, kodėl "Prisijungę vartotojai" dar kurį laiką rodo ir tuos, kurie jau nebėra "prisijungę" (ir kiek laiko dar rodo) ?
-
Atleisk, bet kol kas negaliu priimti tavo žodžių už "gryną pinigą". Kažkas čia smarkiai ne taip. Kas - dar nesupratau...
-
Žodis "meilė" mūsų gyvenime jau tapo: ... kaip "keiksmažodis", kurį vartojame net nesusimastydami visada ir visur ... ... kaip "štampas", kada nežinome, kaip pavadinti vieną ar kitą jausmą ... Juk ką žmogus gali "mylėti" - vaikus, tėvynę, maistą, daiktus, kitą žmogų, gamtos reiškinius ... net priešą... Ar gali būti TOKS universalus, viskam tinkantis jausmas ? - Manau NE. Visa, kas universalu, praranda savo asmeninį, individualų grožį, taigi ir vertę. Manau reikėtų "nepatingėti" ir surasti konkrečiam jausmui (vienai iš "meilių") tikrą jo vardą, "nepatingėti" išsakyti savo jausmą (-us) ne vienu bereikšmiu žodžiu, o panaudoti visą žodžių gamą... Žinau, kiekvienu atveju gausis vis kitaip, bet ar mes nesikeičiame, ar kiekvieną sekundę nesikeičia mūsų požiūris į pasaulį, aplinkinius, mūsų jausmai pasauliui ar nesikeičia ? Jei trumpai ir be emocijų - manau, "meilė" tai teigiamų jausmų visos skalės bendras pavadinimas.
-
Sveikas, Buvau atitrūkęs nuo forumo, tad visiškai "neįkertu" - Tu čia rimtai apie save pasakoji, ar ką nors iš "siaubo filmo" serijos ?
-
Prabalsavau. Pirmąjį išsirinkau iškart, o su antruoju - teko smarkiai pagalvoti...
-
Norėjau pasiteirauti ar galima ir kaip įdėti forumo dalyviams PPS failus.
-
Jorkus TENKA rengti, jei nenori keliskart per dieną maudyti. Ir plaukus tenka rišti - kaip kitaip užauginsi plauką, ilgesnį, nei šuniuko aukštis ties ketera ? O dėl "blizgučių" - sutinku. Man užtektų paprasto ir praktiško drabužio, bet ... moteriška šeimos dalis nuprotėjo dėl vio šito. Tegul jos ir vargsta...
-
Dabar jai beveik 4 metai (nuotraukoje 2.5)
-
Darbe 1 radau. Kaip ir kokio dydžio nuotrauką reikia įdėti ?
-
Pas mus namie 2 jorkai ir persų katinas...
-
Vandens neužmirškit. Geriausia distiliuotas, ar bent jau valytas. Tai nėra tiesiog badavimas, po paros pabandykit atsargiai ir nedaug valgyti ir stebėti, kaip skrandis priima maistą. Sauda - kartokit, neskauda - didinkit mastą iki įprasto lygio. Sėkmės ir kantrybės.
-
Va čia ir gali būti ligos priežastis. Mano atvejas irgi buvo toks. Susinervinu - priepuolis. Pasinervinu ilgiau - ligoninė. Tad nekeista, kad saviįtaiga ir "griežtas" elgesys su savo skrandžiu padėjo nutraukti grandinę nervai-skrandis. Dabartinis mano požiūris skrandžio atžvilgiu yra toks: Aš ponas, jis vergas. Ką "įmečiau", tas PRIVALO tikti. Kitokių variantų net mintyse negali būti. Tad ir pasekmės tokios, kokių noriu - valgau kada papuolė, kas papuolė ir jokių problemų. Tik pradėk abejoti ir gali "ruošti pižamą" ligoninei...
-
Kaip pasireiškia "problema" ?
-
Čia ne receptas, o mano gyvenimo istorija. Priimti ją rimtai, ar kaip anekdotą - Jūsų visų ir kiekvieno reikalas. Kad ir ką bedarytumėte su savo sveikata, geriausias patarėjas žmogui tik jis pats.
-
Nuo 10 metų kartodavosi ta pati melodija: pavasarį ir rudenį po 3-4 savaites ligoninėje. Buvo pripažintas gastritas. Gydytojai "guodė", kad gal išaugsiu. Mano sąskaitoje 4 ar 5 randai nuo užgijusių žaizdų dvylikapirštėje. Nei vienas gydytojas nesugebėjo paaiškinti, iš kur žaizdos, jei pas mane labai žemas rūgštingumas. Galų gale prieš patekdamas į Sovietų armiją, turėjau praeiti papildomą medicininį tyrimą. Jo metu vienas senukas (kaip paskui supratau ne tik kad žydas, bet dar ir kažkoks profesorius) man patarė. Sakė, kad kada neturėsiu nei vaistų, nei salygų gydytis (t.y. Sovietų armija), tada galiu pabandyti "išsiaiškinti kas kam vadovauja". Sako, jei skauda - badauk parą, bet paprasto šalto vandens nepamiršk gerti. Po paros - pabandai ką nedaug suvalgyti. Skauda - vėl tas pat. Perspėjo, kad gali tekti pavargti savaitę, dvi (man užteko savaitės). Po kokių 4-5 metų teko bendrauti su vienu protingu gydytoju, jis susidomėjo, padarė kelis tyrimus ir mediciniškai paaiškino, kad mano atveju be medikamentų tai buvo vienintelis įmanomas būdas. Kadangi medicinoje esu žalias, tai nebandysiu visko aiškinti. Esmė šiuo atveju TIK psichologijoje ir saviįtaigoje. Bet kaip rodo man praktika - tai veikia (bent jau man)