zinulė

Pirmas 7.53, antras 11.55

Alacka Labai super

Bet ir panašūs vaikiukai O antroji- tikras saldainiukas

O šitas mano mėgstamiausias. Dar ir dabar dičkis vis paprašo padeklamuot... LEDINUKAS Ledo rūmuose nuo seno Senis šaltis sau gyveno Ir turėjo jis anūką Šaltanosį ledinuką. Geras buvo tas anūkas Šaltanosis ledinukas Nesurūgęs, nesustiręs Bet kur eina, ten ir girias: Moku kalti ledo tiltus, Moku malti sniego miltus, Kiškį piškį užpustyti, Ežį kežį užmigdyti. Visą žemę, jei norėčiau, Aš sušaldyti galėčiau. Miega varlės pūstažandės Ir barsukas kietasprandis. Ką barsukas? Aš ir mešką, Kai paspaudžiu - šonai braška... Visą žemę, jei norėčiau Aš sušaldyti galėčiau! Vienąkart per sniego pūgą Šaltis vedasi anūką, O anūkas Ledinukas Rateliu su snaigėm sukas. Žiūri - važy sėdi ponas, Nuo arielkos net raudonas, Ir į kailinius storiausius Storas ponas įsirausęs, Ir kelius, ir ilgas kojas Zebrų kailiais apsiklojęs. Šast anūkas Ledinukas Ir po zebrų kailiais brukas: Šaltanosis, šaldo poną Šąla, bąla pono nosis... Ir nuo rankų ligi kojų Ponas kaulan suragojo. - Na matai, - anūkas girias,- Ar, seneli, aš ne vyras: Moku kalti ledo tiltus, Moku malti sniego miltus. Zuikį puikį - užpustyti - Ežį kežį - užmigdyti Ir sušaldyt storą poną, Nuo arielkos net raudoną. Visą žemę, jei norėčiau, Aš sušaldyti galėčiau... - Na jau, na! - jam Šaltis sako. - Dar tau girtis neužteko. Tau sušaldyt žemę knieti, O sušaldyk tu valstietį. Pažiūrėk - tenai už valkos Pagiry jis kerta malkas. - Chi! - nusijuokė anūkas. - Aš nebūčiau Ledinukas, Jei valstietį palei traką Nesušaldyčiau į ragą. Ką valstietį! Jeigu mešką, Kai paspaudžiu - šonai braška. Pasigyrė, na ir dumia Pas valstietį į pakrūmę. O valstietis - malkas kerta. Kirvis skamba. Darbas verda: Užsimoja ir kad tvoja, Tai net skiedros išlekioja. Meta pirštines į šalį: - U ta ta! Karšta dienelė! - Vienas sau valstietis šneka, O jo rankoj kirvis žvaga. Ledinukas galvą kraipo. Pasižiūri. Pasišaipo. Ir galvoja: "Tu sušalsi Ir kirvuko nepakelsi. Va, ir bus tada, žmogeli,- "U ta ta! Karšta dienelė..." Ir sutelkęs visą rūstį, Jis pradėjo šaltį pūsti. Kaklą rankom apsivijo. Tuoj skrebučiai apšerkšnijo, Tuoj ir ūsai apšarmojo, O Šaltutis pagalvojo: "Na, dar vieną šaltą gūsį, Ir, vargšeli, tu pražūsi, Suragosi kaip tas ponas, Nuo arielkos net raudonas..." Ir nušokęs nuo pusnyno, Vėl jis pūsti pamėgino: Griebia ausį, griebia nosį, O valstietis nusikosti Ir kiek gali stuobrį engia, Net sušalęs kirvis spengia. Baltas baltas tartum pūkas Tūpsi šaltas Ledinukas - Čiupt už kojų, čiupt už rankų Ir į antį įsirango, Bet valstietis nesušąla, Tik į kelmą pleištą kala. Šaltas sniegas žaižaruoja. Karštas prakaitas garuoja. Pagaliau žmogus prašneko. - Na ir karšta čia prie trako! Kur tas šaltis pasidėjo, Duotų gūsį šalto vėjo. Ledinukas net pašoko, Vos iš apmaudo nesprogo Ir, sutelkęs visą rūstį, Vėl pradėjo smarkiai pūsti. O valstietis be skrebučių Krauna malkas ant rogučių. Baigęs darbą, ant kelmuko Atsisėda, užsirūko... Pailsėjo, pasėdėjo Ir per girią nugirgždėjo. Senis Šaltis atlingavo: - Kur valstietis? - Nuvaziavo! - Na, matei dabar, sūneli, Ką žmogus ir darbas gali. Tau sušaldyt žemę knieti... Ką ten žemę! Jei valstietį Šaldei šaldei tu prie šilo - Ne sušalo, o sušilo... Nors valstietis apšerkšnijo. - Darbas šalčio nesibijo! Baltas baltas tartum pūkas Susimąstė Ledinukas. Ir nusivedė per pūgą Šaltis tylintį anūką. /Kostas Kubilinskas/

MANO BATAI BUVO DU Mano batai buvo du, Vienas dingo - nerandu Aš su vienu batuku, Niekur eiti negaliu. Dvi rankytės ieško batų Dvi akytės juos pamato Aš apsiausiu batukus Ir keliausiu pas vaikus J. Degutytė NAUJIEJI METAI Mirga žvaigždėm ir snaigėm Žalios palaukių eglytės. Sidabro varpeliais aidi Naujųjų metų rytas. Paukščiams parneš dovanų Saulę – raudoną uogą, Kiškiams – šiltų kailinių, Vaikams – saldainių ir juoko. Spindi ledinis langas, Briedžio ragais išrašytas. Sidabro varpeliais skamba Naujųjų metų rytas Justinas Marcinkevičius ŽIEMA Važiavo žiema ledo tiltu Ir vežėsi pusmaišį miltų. Ir džiaugėsi : - Bus kaip iš rago Sausainių, riestainių, pyrago ! Gulėsiu viena sau po uosiu Ir valgysiu, niekam neduosiu. Užkliuvo jos ratai už vėjo, Ir miltai visi išbyrėjo. Vaikai atsikėlę iš miego, Už lango pamatė daug sniego!

MŪSŲ KŪNAS Reikalingos kam akytės? Kad matytų jos mamytę. Kam vaikeliui ši nosytė? Kad pauostytų gėlytę. Reikalingos kam rankytės? Čiupti viską, kas matyti. Reikalingos kam kojytės? Greit lakstyti po žolytę. Kam vaikeliui nugarytė? Kam burnytė reikalinga? Valgyt viską, kas patinka. O dantukai – sukramtyti, Ausys – pasakų klausyti. Atsigulti į lovytę. Reikalingas kam pilvukas? Kad pavalgytų mažiukas. Štai maža mergytė guli Ir į mamą meiliai žiūri. Deklamuojant vis paliečiam kurią nors kūno dalį. ATVAŽIAVO MEŠKA Atvažiavo meška, ŪŪŪŪŪŪŪ! Su medučio bačka, ŪŪŪŪŪŪ! Tiltas sudrebėjo, Dir, dir dir! Medus išsiliejo, Bir bir bir! Atskrido bitutės, Zzzzzzz! Paragaut medučio, Zzzzzz! Koks skanus medutis, Atata! Ačiū tau meškute, ŪŪŪŪ! Labai faina dainelė, mažius vis prašo padainuot: KATINĖLIS SU PELE Katinėlis olia-lia Šoko trypė su pele. Su maža, su gražia Prie urvelio garaže. Būtų gal graži pora Bet pelytės jau nėra. Tai mįslė, tai mįslė: Kurgi dingo ta pelė? Šokis baigėsi liūdnai Nieks nežino kur jinai? Gal urve, gal urve, O gal katino pilve?

Pirmasis 39, antrasis 38. Abu nutarė paskubėt ir savo gimtadienį paankstint

Šiaip visada rašau tik lietuviškai. Na nebent per skubėjimą klaidų pridarau, pvz. raides vietom sukeičiu Matyt jau į kraują įaugo O šveplas rašymas nieko gero. Net mokiniai kartais tik dėl to daro klaidas. Kai paklausi, kodėl rašo be nosinių, būna "oi, internete įpratau". Arba rašo vietoj jei jej, trumpinius visokius. O paskui pyksta, kai klaidą pažymi. Jau nekalbu apie skyrybą...

Nesirinkčiau nė vieno. Nesikeičia tiek žmonės, kad staiga taptų gerais vyrais. Net nepradėčiau draugystės, o jei paaškėtų tai vėliau, mesčiau tą pačią dieną.

Sveikos, mergaitės, gero ir nuoširdaus bendravimo

Tarp maniškių- 9 metų skirtumas. Na man labai gerai: dičkis jau savarankiškas, kai reikia, mažių prižiūri, nėra muštynių dėl žaislų. Pamenu, kaip mes su broliu pykdavomės Bet tikriausiai daug ką lemia pačių vaikų charakteriai.

Mano mažius, tėtis atnešė šampano, o jis paėmęs taurę sako "negek, nekanu". Buvo susiruošęs išpilt į kriauklę, bet nepavyko....

Ačiū už dovanėlę, tikrai nesitikėjau :D :lol: Nesu aš jau toks aktyvus dalyvis, tik dabar laiko dugiau turiu :blink: Daug kam norėčiau padovanoti, bet manau, kad kartotis nelabai gražu, nes daug dovanėlių jau įteikta. tai norėčiau Alackai ir Mellysai po komplimentą Linkiu ir tikiuosi, kad šis forumas ir po n metų bus nuoširdus, savas ir visų jo narių mylimas.

Senam kompe turėjau photoshopą cs2, berods, bet kompas užlūžo. Na nieko, sakau parsisiųsiu iš čia, kaip įprastai http://www.bape3.org/2006/08/31/adobe_phot...2_902_full.html deja, neparsiunčia vaistukų, taigi photoshopas veikė tik 30 dienų. Dabar parsisiunčiau cs4 nemokamai. Bet daug kas ten man kitaip, nemoku... Gal žinot kuri kaip cs2 susiinstaliuot

Tikrai, kažkada mačiau, kaip parduotuvėj vaikiuką šitaip moteriškė "auklėjo", atseit pasiimsiu su savim. Tas vaikiukas dar labiau klykt pradėjo :unsure:

Kažkaip kitaip maniau, kol nepamačiau vienos savo pažįstamos. Nuvažiavau į kaimą pas tetą, susitikusi, aišku, pažvengiau, kad mačiau ją "Klausimėlyje". O ji sako, "ai, žinai 100 lt nesimėto". Nežinau, tiesa ar ne, bet sakė, kad už du kvailus atsakymus tiek sumokėjo . Na tikrai nėra kvaila moteris, bet kai pamačiau, kad neatsakė ten kažko apie Seimą, ar kuo užsiima, ar kas tai yra, tai jau apakau. Ji nuolat rinkimų komisijose dalyvauja.

Kaip jums finalininkai?

Patinka Rūtos darbas

Matai, kai kurie tėvai savo vaikam saldainių neduoda, kąč tada dovanot Pažįstamos mergaitė alergiška, nuo šokolado atsiranda bėrimas. Vėl, negi liks vaikas be dovanos. O kad tėvai tyli, tai ir mane nervina. Paskui, kai pradedi rinkt, prašo, kad palaukt iki atlyginimo, žada vėlaiu atiduot. Tai negi sunku per susirinkimą pasakyt, kad negalim tiek skirt, kad gal renkam po mažiau. Gėda? Kita priežastis? Nežinau...

sveikinu, zmonike

Daug laisvalaiko praleidžiu su vaikais. O taip mezgu, skaitau. Tik paskutiniu metu skaitau tai, kas privaloma mokiniam, kai kuriuos kūrinius jau n kartą. Kartais su photoshopu pažaidžiu...

Matyt kiekvienam reikia susirast labiausiai tinkamą. mano draugė labai gyrė Svetlaną iš Kauno. O man ji kalbėjo visiškas pievas. Per 6 metus nieko neišsipildė, o ir apie to meto situaciją ir praeitį nusikalbėjo. O va draugė ir dabar pas ją vėl buvo, jai viskas tinka.

Gražios nuotraukytės Nieko, vėliau Kalėdų senis nebebus baisus, nors mano mažius tai nei šiemet, nei pernai nebijojo. Iš viso kažkaip grupėj nė vienas vaikiukas senio nebijojo. Gal kad auklėtojos vis kalbėjo, kad ateis Kalėdų senis, atneš dovanų