Tavo vaikiškas, mažas pasaulis Dar apgaubtas stebuklu skraiste, Ir veidukas dar švyti kaip saule, Kai miegodamas šypsais sapne. Tu tyra ir trapi asmenybe Dar nei melo, klastos nežinai... Tavo vaikiškas mažas pasaulis Tegul būna ilgai, dar ilgai.... Pats nusispalvinti negaliu. Tad jei piešite mane tamsiomis spalvomis - būsiu niūrus, Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis - būsiu šviesus ir linksmas. Aš paruoštas lipdymui molio gabalas, Pats nusilipdyti negaliu. Tad jei lipdysite mane piktą - būsiu gąsdinantis, Jei lipdysite mane mąstantį - būsiu paguodžiantis. Aš maža, gležna gyvybės sėkla, Pati išdygti negaliu. Tad jei sėsite mane abejingai - užaugsiu menka, Jei sėsite mane su meile - užaugsiu derlinga. Aš Jūsų sumanyta, bet neužbaigta daina, Pati sau žodžių pasirašyti negaliu. Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius - skambėsiu padrikai, Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius - skambėsiu gyvai. Globokite, mylėkite mane. Aš - Jūsų vaikas! Danguj gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Viena diena jis paklausė Dievo: - Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiusti i zeme, bet kaip as ten gyvensiu budamas toks mazytis ir bejegis? - Is daugelio angelu as isrinkau viena tau. Jis lauks taves ir tavim rupinsis - atsake Dievas. - Bet juk cia, danguje, man nieko netruksta, bet tos dainos ir šypsenos...man ju reikia, kad buciau laimingas.. - Tavo angelas tau dainuos ir sypsosis kiekviena diena. Tu jausi jo meile ir busi laimingas. - Bet - neatlyzo mazasis - kaip as suprasiu, kai sumanim kalbes, juk as nemoku zmoniu kalbos? - Tai paprasta, tavo angelas kalbes tau pacius graziausius ir silciausiu zodzius, kokiu tu dar nesi girdejes, ir su didziule kantrybe bei rupesciu jis mokys tave kalbet. Vaikutis pakele i Dieva akis: - O ka as darysiu, kai noresiu pasikalbeti su tavimi? Dievulis nusisypsojo: - Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldu. - O as girdejau, kad zemeje yra blogu zmoniu, kas mane apsaugos ir gins? Dievas apkabino vaikuti: - Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didziausias pavojus. Ir staiga mazutis nusimine: - Bet as visalaika busiu nelaimingas, nes daugiau taves nebepamatysiu... Dievas pakele vaikuti ir tare: - Tavo angeliukas visa laika kalbesis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galetum pas mane sugrizti. Netgi jei as visa laika busiu salia taves. Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet zemeje jau girdejosi balsai ir vaikutis paskubomis svelniai paklause: - Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prasau pasakyk man kuo mano angelas vardu! - Tavo angelo vardas nera svarbus, tu ji tiesiog vadink mamyte:)
