kulebam

žinoma,o kam tada jį turėt jei nenešiot,jei būčiau galvojusi nenešiot tai būčiau ir nepirkusi

vat ir aš neįsivaizduoju dabar ir tikiuosi neteks patirti tokio dalyko,neįsivaziduoju kaip galėčiau gyvent su kitu vyru ir augint savo mergaites,o jei dar atsirastų bendras vaikas su kitu vyru tai iš vis galva neneša,nenorėčiau tokio dalyko patirt, o problemų atsiranda visada visose šeimose,nes juk žmonės turi skirtingus charakterius,norus,poreikus,o jei būtų vienodi būtų neįdomu gyvent drauge

pada visada darau ploną iš Malsenos mišinio picai

aš va tokį visai paprasat pasidariau neseniai,šampanas ir likreis,sampano 2/3 taures ir 1/3 likerio

krienas su grietine krienas su majonezu majonezas su tomatu trinti brokoliai akpekti svieste su grietine

mažytė tu šioj žemėje , nepaprasta tokia- tyliai dairais nustebus- kur dingo vėl mama? džiugiai ir vėl sukrykšti , kai paimu tave, laimingos akys šypsos , kai ,,myliu,, tau sakau. prigludus prie krūtinės miegi rami rami , paskatinu šypsniu-ropoti pradedi. atrodo ,augi meile , stiebies aukštyn nuo mūsų šilumos, auki tik ,dukrele ,auki ir laiminga būk-mūsų meilė kelias tau tiesus

Mano šnekutė šneka ir šneka, Randa atranda garsą po garso. Kada gi ištars: "Mama brangioji, Dėkui už saulę, dėkui už orą".

rūpi,norėčiau kad taip nevyktų bet ar mes galim tai sustabdyt,kai patys moksliinkai gincijasi kodėl taip vyksta ir neranda tikrosios priežasties,turbūt tai neišvengiam ir mūsų planetai artėja galas

Kartais žmonės pasako tokius dalykus nepagalvoje kad labai smarkiai įskaudina,bet dažniausia stengiuosi negalvoti ka pasakys kiti,juk gyvenu dėl savęs o ne dėl kitų

Kai galvojai, kad nematau, mačiau tave tvirtinant mano pirmą piešinį ant sienos, ir tada panorau nupiešti dar vieną. Kai manei, kad nežiūriu, mačiau tave maitinant benamę katę ir supratau, jog negalima skriausti gyvūnų. Kai manei, kad nepastebiu, mačiau tave kepant mano mėgstamą pyragą ir supratau, kad maži dalykai gali būti džiaugsmo šaltiniu. Kai manei, kad nepastebiu, mačiau tave besimeldžiančią ir tikėjau, jog Dievas yra ir galiu su Juo kalbėtis. Kai manei, kad miegu, jaučiau tave bučiuojant mane nakčiai ir supratau, esąs mylimas. Kai tu slėpei nuo manęs savo ašarotas akis, aš mačiau ir supratau, kad gyvenime yra skaudžių dalykų ir, kad verkti yra gerai. Kai galvojai, kad nepastebiu, mačiau tavo rūpestį ir globą ir norėjau padaryti ką tik galiu. Kai manei, kad nepastebiu, aš pastebėjau...ir norėjau pasakyti ačiū už visus tuos dalykus, kuriuos tu darei galvodama, kad aš nepastebiu

neturiu vardadienio,bet ir nešvesčiau,yra pakankamai ir taip visokių progų švest,kad ir pvz šis menuo,12.01 vieno vaiko gimtadienis,12.09 drauges vaikio,12.17 kito vaiko, 12.22 drauges vaiko,o jei dar vardadienius pradet svest tai tik baliai ir baliai butu

nEBĖRA ADVENTO,VISI SKATINAMI ŠVESTI,tv ekranuose tik linksmos,dainuojancios laidos

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia, Nesvarstydami kodėl ir kam, Jeigu šis pasaulis kam priklauso, Tai pirmiausia, žinoma, vaikams. Mes gi esam tie, kurie jų laukia, Laukdavo ir lauks visais laikais. Tik su jais mes jaučiamės suaugę, O vieni mes irgi kaip vaikai Kaip žaidžia vaikai? Kaip suaugę... Tiktai paprastai ir gražiai. Kadaise, kai nieks mūsų nematė, Mes žaidėm abu panašiai. Kaip liūdi vaikai? Kaip suaugę... Tiktai visada atvirai. Jie ir nežinodami tiki, Kad baigiasi viska gerai. Kaip myli vaikai? Kaip suaugę... Kaip mudu, kaip mudu kadais. Todėl juos ir glaudžia ir šaukia Gražiausiais pasauly vardais.

ojeij kaip negerai,o kokias taures turit/jei retos ir senos gal kada ir užklystume į svečius

aš iš Molėtų bet labai dažnai būnu vilniuje ar utenoje

kikevienų minčių neišpasakosi,o dabar tuo labiau nepasakoju,reik turet kazkokia paslapti,kad isliktum idomi

as visada noriu geliu

abu vienodai,turiu omeny kai jis grizta is darbo abu vienodai rupinames vaikais

man tai atrodo nė kiek nepasikeitė

turbūt žmogui neįmanoma nesikeist,juk kikeviena diena vis kkas atsitinka,gal ne tokio reikšmingo,bet kai dabar pagalvoju kaip masčiau apie santuoka,gyvenima pries 2-5 metus ir kaip dabar tai labai skiriasi,kratais gal nepastebime kaip keiciames o kartais tie pasikeitimai ateina per trumpa laika

Kūdikystė mažučiais delniukais Brėžia savo gyvenimo taką, Šlepsi mažas dailus kamuoliukas Ir vis šneka, ir šneka, ir šneka… Lango stiklas pirštukų padeliais Lyg pėdutėmis nutapinėtas. Čia kiekvienas močiutės daiktelis Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas. Knieti imti, paliesti, pažinti, Palaižyti, pagriebus į saują, Greitai jau nemokės apsiginti Net žema senučiukė indauja. Į neramų sapnelį atklysta Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos. Ant putnučių skruostukų pražysta Šypsenėlės - beraustančios uogos. Koks trapus kūdikystės ėjimas, Į laimingo gyvenimo tąsą, Koks mąslus sueities išlikimas Laiko laiptais gyvenimą neša

vairuoju vyrą ir jo pinigine

ne,nežiūriu,gaila savo laiko tokiems dalykams

o aš kaip tik tikėjausi kad laimės Valdas ,deja įvyko kitaip,na bet čia tik iškritimas iš KĮŽ'o,galės toliau siekti karjeros ir pamatys kiek iš tikro turi gerbėjų

pritariu,labai nekokybiški baldai,pvz stalas lupasi,kitas stalas visas juda,sofos griet išsiguli