Butaforija

Jo galėjo, tik jie ne su PS koregavo man atrodo Pati teksta ištrint is backgroundo labai paprastai uztusuok arba su brushu arba klonuok backgroundą arba dar galima su healing brush

Kryste papasakok apie velima spaliuoju budu?

Gal apseikim be izeidinejimu,nes tu esi priekabi prie visko o a tu lituaniste ar kokia floriste man rupi mziausiai P.S o as ir nesu lietuve :lol:

Geiste tu ant tiek priekabi, kad net zodziu truksta.... O kas ta procedura atliks gydytojas? seimos narys? Kam kils ranka nuzudyt? O jei eutanazija iteisintu, as manau butu ne vienas atvejis kai tuo pasinaudotu ne su gerais ketinimais.....

Tikrai negaleciau palikti savo vaiko tokiam darzelyje, nors kartais gyvenima sprivercia nusizengti savo isistikinimams

Įdomu sužinoti, kokia yra jūsų nuomonė apie eutonazija, kai žmogus pasirenka mirties valanda. Ar reikia legalizuoti eutonaizja Lietuvoje? Aš tokios nuomonės, kad žmogus neturi teisės pasirinkti mirties valandos, jei jau taip yra sudėtas mūsų pasaulis, jog negalime pasirinkti gimimo vietos, valandos, kas mums davė teisę rinktis kada ir kaip mirti? Aš eutonazija prilyginu savižudybei....

aš jei turėčiau pakankamai laiko ir visas priemonės tai pabandyčiau, bet norėčiau, kad kas pamokytų, nes kaip tai daroma nenutuokiu

Ne, nemanau, nors aŠ esu karštakošė, bet aiškintis santykius kai esi šoko būsenoje manau neverta, o ir aplamai ką ten aiškintis kai visą situaciją pamatai. Paskui gal po kažkiek laiko atkeršyčiau - abiems, nes aš kerštinga, šeip to tikrai nepalikčiau, bet tikrai ne iš karto, jie net nežinotų kad tai mano kerštas oj kokia aš ragana

Taip, sutinku, jau savo draugų tarpė randu ne vieną pavyzdį toki, kai žmogus neseniai turėjęs idomš ir gerai apmokamą darbą jį prarado ir žmogus tuo momentu atsidūria duobėje iš kurios labai sunku išsikapstyti, nes visi planai žlugo, naujo darbo paiškos neduoda jokių rezultatu ir kaip su tuo kovot? Kai bandai savę įtikinti kad viskas bus gerai bet realiai suvoki situaciją ir vis pagauni save su tokia mintim, kad esi beviltiškoje situacijoje....

Ar kas iš mūsų forumiečių yra išbandęs veltinį? Asmeniškai aš visada žavėjausi papuošalais, žaisliukais, sagėmis ir kitais aksesuarais iš veltinio, man jie tokie gražūs Neseniai aptikau tokį puslapiuką http://fainumas.puslapiai.lt/Nuorodos(Veltinis).htm labai daug gražių dalykeliš yra, jei kas veliat galima pasisemti nemažai idėjų Gal kas bandėt suvelti kokį Kalėdinį žaisliuką manau su tokais originaliais žaisliukais eglutė būtų fantastiška

Dabar jau mažiau nes egzaminai ant nosies, dar diplominis, nėra laiko

Net nieko nesiaiškindama išeičiau, tiegu mėgaujasi toliau vienas kitų

Jenny, Mellysa Katcia labai grazus darbeliai tik aš gal katcios vietoje bandyčiau naudoti grifką iš perukų esamų nes jį mano akimis žiūrint nelabai naturaliai atrodo, o akys man visai normalios

Aš turiu visą knygą apie etiketą, labai įdomu buvo skaityti ją

taip, laiko daug uzima, nes reikia,kad dazai isdziutu, paskui lakavimas ir pan. bet velgi man pacios mielausios dovanos yra tos, kurios padarytos savom rankom Kryste, labai saunus remelis, man patinka :)

Labai grazus kaledinis saldainis ir dezute :D

Nijoliux greitai ir lengva, aciu

Gal ji ir yra bet valdžia viską išpūtė iki toookio lygio, kad žmonės išvis tuoj gyvent bijos.... :D

Meida o negalvojai apie dekupažo kursus?

Noriu padėkoti administracijai už tokį gražų forumo apipavidalinimą Labai maloni ir netikėta staigmena :D

Kad reikia tai faktas ,bet kad taip bus tai tikrų rikriausia nesamonė

Truputis istorijos Dekupažas (decoupagedecouper” iš prancūzų kalbos išvertus reikštų - “iškirpti”) yra dekoravimo technika/menas, kai dekoruojamas objektas apklijuojamas popieriaus iškarpomis, į pagalbą pasitelkiant įvairius efektus: paišymo, auksavimo, sendinimo ir pan. Apklijuotas objektas “konservuojamas“ laku, kuris tuo pačiu paslepia iškilius popieriaus kraštus, o galutinis rezultatas panašus į tapybą. Tradicinės technikos atveju dengiama 30-40 sluoksnių lako, po to dar šlifuojama. Pati dekupažo technika turi begalės variacijų. Viskas, kas iš popieriaus – servetėlės, popierius (dekupažinis, ryžinis, medžio ir t.t.), iškarpos iš laikraščių, žurnalų ir kitur, koliažas, montažas ir panašiai – visa tai dekupažo dalis. O kitos medžiagos, tokios kaip medis, kriauklės, audinys, karoliukai ir kt. – tai aplikacija (H. Manning). Iš kur kilo dekupažas? Tiksli kilmės data nežinoma. Žinomas kaip XII amžiaus Kinijos valstiečių menas (potichomonia). Rasta ir Azijoje, taip pat rytų Sibire (manoma, kad iš čia plito į Kiniją). Kaip meno rūšis pirmą kartą minima XV amžiaus pabaigoje Vokietijoje, kur iškirpti paveikslėliai buvo panaudoti baldų dekoravimui. Taip pat Lenkijoje, kur rankomis spalvintais paveikslėliais dekoruojami įvairūs objektai. Vertingas ankstyvojo dekupažo pavyzdys - XVI amžiaus kartoninė dėžė (greičiausiai itališkos kilmės) apklijuota daugybe karpytų popieriaus gabalėlių, savo išvaizda panaši į puikiai išgraviruotą medieną. Dekupažas - kokį mes šiandien žinome - suklestėjo XVIII amžiuje. Pats pavadinimas kilęs iš Prancūzijos. Tačiau jo aukso amžiaus pradžia siejama su Venecija (XVII-as amžius), kur tuo metu buvo labai išpopuliarėję tapyti ir kitaip dekoruoti baldai. Pradžioje jie bandė sukurti kinietiškų dekoruotų ir lakuotų baldų klastotę, kuri buvo žymiai pigesnė nei originalas. Vėliau jie ėmė naudoti žymių autorių originalų kopijas, taip kurdami savo stilių. W. Odum‘as 1919m. mini, kad Venecijos moterys tiek pamišusios, kad pasiruošusios karpyti piešinėlius kainuojančius 100 lirų/vnt. Taip pat jis rašo: „jei ši mada nesibaigs, jos sukarpys ir Rafaelį“. Viena aišku, jog XVIII-ame amžiuje ši mada buvo paplitusi tiek Italijoje tiek Prancūzijoje. Itališko dekupažo pavadinimas kiek keistokas – Parte del povero – „vargingo vyro menas“. Šis pavadinimas turi savo istoriją. Gerai žinomi menininkai sukurdavo originalų dizainą, kuris būdavo nukopijuojamas ant “boiserie” (terminas naudojamas apibūdinti puošnų ir sudėtingą raižymą medinėje plokštėje). Šias medines graviūras/štampus paruošdavo pameistriai. Dekoruotų baldų paklausa buvo tokia didelė, kad viršijo pasiūlą. Visi norėjo gerai žinomų dailininkų dekoruotų baldų. Dėl to jie savo meną ėmė „spausdinti“ tūkstančiais, ir tie spausdiniai buvo spalvinami rankomis pačios žemiausios kategorijos pameistrių, kurie vėliau paveikslėlius iškirpdavo ir klijuodavo ant baldų. Suprantama kad pradinis dailininko dizainas prarasdavo savo pirminį vaizdą. Netrukus toks dizainas tapo populiaresnis net už pačius originalus. Todėl ir buvo pavadinta – vargingo vyro menu. Prancūzijoje Luiso XVI-ojo dvariškių ir Marie Antoinette hobis buvo – dekupažas. Prancūzijos karalienė ir jos rūmų damos (pvz. madam de Pompadour) nerūpestingai karpydavo garsių dailininkų originalus, dekoruodavo vėduokles, dėžutes, stalų paviršius ir pan. Dekupažo aukso amžius baigėsi XVIII a. pabaigoje, kai buvo likviduojamos baldų dekoravimo gildijos. XIX a. žinomas Anglijoje, kaip Viktorijos stiliaus dekupažas – romantiškas ir sentimentalus, pilnas rausvų atspalvių, derinamas su įvairiomis medžiagomis. XX a. dekupažas vėl atgimsta Vokietijoje, Lenkijoje, Anglijoje. Paplinta Amerikoje, Australijoje. Dabartinis "DECOUPAGE" pavadinimas atsirado XX a. Prancūzijoje. Norėčiau ir aš išbandyti dekupažą bet vis negaliu tam ryžtis gal yra čia merginų kurioms patinka ši technika keletas pavizdžių kaip pasikeičia paprastas neįdomus daiktas į gražų ir skoningą dekoraciją jūsų namams (darbeliai nėra mano, paimti iš Craftladies puslapio)

Mano balsai 5;11;13

Maniškė iki metų jau sugebėjo daug ką pasakyti, daug žodžių moka, o dabar jai metai ir mėnuo bando šnekėti sakiniais

Bent jau man pradėt viską iš naujo teko bandyt, bet kas tas "iš naujo" to padaryt neįmanoma, gali pasikeist kažkiek arba vienas arba kitas, bet visvien viskas leika pas pats, juk "pamatai" jau pastatyti, kas buvo tas buvo ir tai jau yra įrašyta į jūsų praeities knygą, tiesiog galima pradėti naująjį gyvenimo etapą, bet ne viską iš naujo ypač su tuo pačiu žmogum