Žurnalas "Psichologija Tau" 2008 birželio mėn. 17 d. 1. Įsipareigojimas. Sutuoktinių leitmotyvas "aš amžinai būsiu šalia tavęs". Sugyventinių pažadas "aš būsiu šalia tavęs tol, kol mūsų bendravimas mane tenkins". Sutuoktiniai, ištarę vienas kitam "taip", įsipareigoja investuoti į santykių ateitį – kokius juos susikursi, tokius ir turėsi. Gyventi kartu teks daug metų, todėl geriau jau gyventi gerai. Vardan to verta stengtis. Sugyventiniai labiau linkę ne kurti santykius, o juos vertinti ir stebėti jų eigą. Sugyventiniai nesijaučia saugiai. Jie puikiai žino: vienas neatsargus žingsnis – ir ryšys subyrės. Tyrimais įrodyta, kad sugyventiniai linkę nutraukti ryšį, vos jam tik šiek tiek pablogėjus, o sutuoktiniai panašiu atveju stengiasi santykius pataisyti. 2. Vaikai. Apie 40 proc. sugyventinių turi vaikų. Tačiau jiems augti tokioje "šeimoje" nesaldu. Tyrimais nustatyta, kad sugyventinių vaikai lėčiau vystosi emociškai, dažnai turi elgesio problemų, jiems prasčiau sekasi mokykloje nei vaikams iš tikrų šeimų. Sugyventinių nesaugumas perduodamas vaikams – jie irgi jaučiasi nesaugūs. Moteriai, auginančiai vaiką pirmuosius metus, labai reikalinga vyro parama – tiek fizinė, tiek emocinė. Žmona to gali tikėtis, o jei negauna – reikalauti. Sugyventinė turi stengtis įtikti vyrui, kad šis jos nepaliktų pačiu sunkiausiu jai metu. Įtampa išties didelė. Be to, tarp sugyventinių didesnė neplanuoto pastojimo ir vaikų seksualinio išnaudojimo galimybė. Ypač ji padidėja tuomet, kai moteris su vaiku apsigyvena vyro, kuris nėra vaiko tėvas, namuose. 3. Santykiai. Tarp sugyventinių dvasinės šilumos kur kas mažiau nei tarp sutuoktinių. Tyrimais nustatyta, kad sugyventinės dažniau nei žmonos patiria seksualinį ir fizinį vyrų smurtą. Žinoma, tai greičiausiai susiję su tuo, kad "sugyventinių duoną" dažniau valgo menkesnes pajamas turintys, žemesnio socialinio sluoksnio žmonės. Agresijos atvejų tarp sugyventinių beveik dvigubai daugiau nei tarp vyro ir žmonos. 4. Pinigai. Kad ir kaip sugyventiniai stengtųsi apsaugoti savo finansus (jie paprastai turi atskiras sąskaitas ir ilgai derasi, kol nusprendžia ką nors įsigyti namų ūkiui), sutuoktiniai vis tiek turi daugiau pajamų. Kodėl?.. Sutuoktiniai subtiliai kontroliuoja vienas kito išlaidas, nes "mano pinigai – tai tavo pinigai". Sugyventiniai to daryti negali, nes "tavo pinigai – tai tavo pinigai". Sugyventiniai per daug susirūpinę savo asmeniniais pinigais, o bendras finansų ūkis jiems nė trupučio nerūpi. Vyras ir žmona finansus tvarko bendrai, ir tokia "finansinė sąjunga" tik dar labiau sustiprina jų ryšį. Pavyzdžiui, žmona gali pasiryžti uždirbti mažiau vardan geresnės vyro karjeros – vis tiek pinigai bendri. Sugyventinė tam vargu bau ar ryžtųsi. Vedę vyrai uždirba daugiau nei sugyventiniai. Žmonos iš vyrų gauna daugiau pinigų nei sugyventinės. Po santuokos vyrų finansinė atsakomybė paprastai išauga, jie labiau vertina darbą, rimčiau į jį žiūri ir dėl to netrukus ima kopti karjeros laiptais. Žvelgiant finansiškai, sugyventiniai panašesni į du po vienu stogu susiglaudusius vienišius nei į darnią šeimą. 5. Sveikata. Sugyventinių fizinė sveikata prastesnė, o mirtingumas didesnis nei sutuoktinių (50 proc. moterų ir 250 proc. vyrų). Žmona negali atsainiai žiūrėti į savo sveikatą, nes ji trokšta, kad vyrui su ja būtų gera gyventi, be to, jai reiks užauginti vaikus. Lygiai taip pat rimtai ji žiūri ir į vyro sveikatą, nes jis yra žmogus, šalia kurio būti teks ilgus metus, todėl kur kas geriau, kad jis būtų sveikas. Analogiškai žmonos sveikata rūpinasi ir sutuoktinis. Be to, tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai be galo svarbus žinojimas, kad yra artimas žmogus, kuriam esi svarbus ir kuris, nelaimei ištikus, galės tavimi pasirūpinti. 6. Laimė. Susituokę žmonės laimingesni už susimetusius. Pastarieji dažnai jaučiasi nelaimingi, išgyvena depresines nuotaikas, jų santykiai jiems neteikia pasitenkinimo. Be abejo, tam įtakos turi stabilumo stoka – būdami netikri dėl santykių ateities sugyventiniai dažnai jaučia įtampą. Sutuoktiniai turi daugiau socialinių kontaktų (jo tėvai, jos tėvai, abiejų giminės, abiejų draugai, vaikų draugų tėvai, etc.), jų ryšį palaiko aplinkiniai. O sugyventinių socialinis tinklas toks pats kaip vienišių. Ji menkai pažįsta jo draugus, jis – jos. Abiejų tėvai gali būti tradicinių pažiūrų ir nelaikyti jų santykių rimtais. Jei sugyventiniai turi vaikų, seneliai retai kada padeda juos auginti. 7. Seksas. Nors sutuoktiniai ir sugyventiniai mylisi taip pat dažnai, pirmųjų seksualiniai santykiai geresni, laisvesni, saugesni ir dėl to teikia daugiau pasitenkinimo. Sugyventiniai, net ir būdami ištikimi vienas kitam, yra labiau linkę į seksualinius nuotykius. Dažnai baimė visą gyvenimą mylėtis su tuo pačiu partneriu ir būna viena iš priežasčių, kodėl jie nesukuria šeimos. Sutuoktiniai dažniau nei sugyventiniai meilę ir seksą laiko neatsiejamais dalykais. Sužadėtuvės svarbu! Psichologai ištyrė 136 poras. Dalis jų gyveno kartu, nors nebuvo nei susituokę, nei susižadėję; dalis apsigyveno kartu tik po sužadėtuvių, likusieji jau mūvėjo vestuvinius žiedus. Ištyrus tas pačias poras, praėjus dešimčiai mėnesių po santuokos, paaiškėjo, kad pačios nelaimingiausios yra tos, kurios apsigyveno kartu dar iki sužadėtuvių. Vyrai ir žmonos mažiau pasitikėjo vienas kitu, buvo mažiau intymumo ir pasitenkinimo. Likusios dvi porų grupės buvo vienodai laimingos ir patenkintos santykiais. Sužadėtuvės daug ką keičia. Susižadėjusi pora jau aiškiai mato savo santykių ateitį, jų lūkesčiai apibrėžti, aptarti ir abiem priimtini. Alina, apie kurią pasakojome, pasimokė iš gyvenimo ir, įsimylėjusi trečią kartą, elgėsi kur kas apdairiau: jie su draugu kartu apsigyveno likus tik kelioms savaitėms iki vestuvių. Viskas jau buvo nuspręsta, ir vestuvės, žinoma, įvyko. Pasiskaitymui
