Gretutyte

mane ne tik vasarą bet ir visus metus gelbėja vazelinas :katyte:

šiaip vonia, bet nelabai yra kada joje gulėt ir atsipalaiduot

Ačiū mergyt :katyte: aš tai galiu kentėt, svarbiausia kad tarp tėvų nieko neatsitiktų, nes jei vėl tėtis išeis tai aš jau neištversiu. Jau pirmą kartą buvo labai sunku, o dabar mama vis dažniau sako kad jį išvarys iš namų :lol:

net nežinau ką galvot apie mano ir mamos santykius, nes vis dažniau iš jos labai bjaurių žodžių išgirstu. kai pasižiūriu kaip draugės su mamom sutaria taip skaudu pasidaro. ir nežinau ar aš jau toks velnias ar mama manęs nesupranta...

Ačiū kicule :katyte: pasakiau ką tik mamai kad kitą savaitgalį einu į balių, tai gavau labai malonu atsakyma: tėvas geria o tu valkatauji. taip negera kai taip pasako... o tas valkatavimas kad išeinu su drauge susitikt, ir grįžtu iki 9...

tikrai kicule geras rajonas :katyte:

man šiandien žiauriai liūdna dėl šeimos, tėtis vėl užgėrė, jau tiek ilgai negėrė ir vėl grįžo kai tapkė gatavas :( bijau kad vėl kokių nesąmonių nebūtų :P

šiltos vonios o paskui lovytės :(

Ačiū kicule, labai gražu :( :P

labai mielos nuotraukytės

labai gražūs darbeliai mergyt

pas mane irgi labai sausa alkūnių oda, aš irgi perkuosi iš oriflame kremuką atidi priežiūrą, labai geras, po kokių 3-4 pasitepimų alkūnės būna labai švelnios o odos daktarai nieko nepasakys, man kai buvo alkūnių vidinė dalis (nežinau kaip vadinas :lol: ) žiemą visada raudoni plėmai būdavo, tai gydytoja nieko nepasakė. Bet jie kaip atsirado taip ir dingo neaišku nuo ko

aš tai einu, kartą į savaitę, labai retai po du kartus, einu po 10min. ypač žiemą gerai, sušilt galima

žiūriu čia jūsų pusę alpsta dėl kibinų, o tiesą sakant aš jų nė neragavus visai skaniai atrodo, reikės kada pabandyt pagaminti, tik kad darbelio tai žiūriu ne mažai čia :lol:

manau laimingiausi yra vaikučiai, jiems nėra problemų, o jei ir yra jos greit pradingsta, užtenka juos nudžiuginti

kadangi mano vaikystė buvo labai sunki ir liūdna, visada tikėjausi ir svajojau apie laimingą šeimą, ramybę namuose

nebuvo rimtos draugystės, o tokios šiaip tai nėr ko graužtis ar liūdėti... nors tiesą sakant dėl vieno labai liūdėjau, nors nieko vertas

labai jau nelaukiu sesijos

tikiuosi sausio mėnesį bus daug sniego, tada duosimės pusnyse su draugėm kaip ir praeitą žiemą šiaip nesu didelė sniego mėgėja bet dabar jau noriu sniegelio :lol:

Kakava, vaisinė arbata ir kartais kava su pienu

Visada galvodavau kad su geriausia drauge neįmanoma pyktis, o dar ir kaip įmanoma, bet kiekvienas susitaikymas labai nuramina širdį. Vieną kart buvau labai susipykus su savo draugyte, nešnekėjom gal porą savaičių, abi norėjom paskambint, bet nenorėjom nusileist. Nusileidau kai mirė mano senelis, nes tada supratau kad nenoriu prarasti sau artimo žmogaus. Kartais tokie liūdni dalykai priverčia susimastyti kad per savo ragiukus galim prarasti sau artimą draugę

namais, visada norėdavau būt mama ir turėt daug vaikų o šitas noras taip ir nedingo

be šeimos ir artimiausių draugų

Oj nepamiršiu kaip prieš porą metų, su drauge susitarėm neit į mokyklą, ir pas ją rūkyt kaljaną. Prieš tai pavalgėm kad nesupykintų (kaip ji man sakė), dar po stiklinę sidro ir už kaljano gal kokius 4 ar 5 kartus užtraukiau ir viskas, perbalau visa, nes taip susisuko, tai paskui valandą prie atidaryto lango stovėjau kol pagerėjo

Kicule, gal galėtum man kaip nors padaryt su taure kur Nicole įkėlus? Nesvarbu ar su niku ar su vardu ačiukas