Na, gan daznai girdedavau "ji mano geriausia drauge". Po kokio menesio "aj, susiradau nauja". Bet ar tai ymanoma? Nesamone. Kai atradau savo geriausia drauge, nieks nebepakeicia jos. Toks artimas zmogus... Mes kaip du vandens lasai. Nei kiek nepanasios (is isvaizdos), bet visi mus maiso. Net pirma karta matantys zmones "jus seserys?". Ir visgi - geriausi draugai supanaseja. Ji - dalis manes. Visada zinau, ka ji pasakys, kokia jos nuotaika, ka galvoja, kas jai grazu ir kas ne, y ka ziuri. Jauciu. Supranta mane is puses zodzio. Tiesa. Gryna. Beeet... + traukia -. Argi ne taip? Nuosirdziai linkiu visiems susirasti savo geriausia drauga. Nes geriausio draugo - tukstanciai pazystamu neatstos.